Mūsų šalyje čiurliai apsistoja labai trumpam, tik tiek, kiek reikia jaunikliams užauginti – nuo gegužės iki rugsėjo. Tačiau pastaraisiais metais pastebėta, kad čiurliams tinkamų vietų perėjimui vis mažėja ir šie paukščiai yra išstumiami iš mūsų miestų. Seni pastatai vis intensyviau renovuojami, todėl daug čiurlių ir kitų paukščių lizdaviečių yra sunaikinama. Apskaičiuota, kad per pastaruosius aštuonerius metus renovuojant pastatus Lietuvoje galėjo būti sunaikinta nuo 2900 iki 5300 čiurlių lizdaviečių (2016 metų Lietuvos ornitologų draugijos tyrimo duomenimis). Be to, naujai statomuose pastatuose tinkamų vietų perėjimui nesukuriama.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Utenos rajono savivaldybe ėmėsi iniciatyvos Utenos miesto mikrorajonuose, kuriuose yra renovuotų ar renovuojamų pastatų, įrengti lizdavietes juodiesiems čiurliams. Šį projektą inicijavo ir įgyvendinti ėmėsi Utenoje gyvenantys LOD nariai Daiva ir Darius Norkūnai, projektą finansavo Utenos rajono savivaldybė.

Kadangi ant jau renovuotų pastatų apšiltintų sienų inkilus pritvirtinti sunku, buvo pasirinktas būdas iškelti juos ant pastatų stogų. Ant trijų miesto mokyklų – Utenos Aukštakalnio progimnazijos ir jos "Žiburio" skyriaus, Dauniškio gimnazijos bei vieno administracinio pastato mieste buvo iškelta 15 inkilų, turinčių po dvi lizdavietes. Mokyklų moksleiviai turėjo galimybę dalyvauti paskaitose apie juoduosius čiurlius, projekto lėšomis buvo atspausdintas informacinis lankstinukas apie šiems paukščiams kylančią grėsmę.

Inkilai iškelti vasaros pradžioje, tikintis, kad jais susidomės jaunos čiurlių poros, ieškančios lizdaviečių kitų metų perėjimo sezonui. Lizdavietės suprojektuotos specialiai juodiesiems čiurliams, remiantis užsienio šalių patirtimi – landa pailga, siaura, kad inkilai būtų mažiau patrauklūs kitiems, su čiurliais konkuruojantiems paukščiams, pvz. varnėnams. Tokių specializuotų lizdaviečių Lietuvoje įrengiama dar labai mažai, nors vakarų Europos šalyse ši su pastatų renovacija susijusi problema yra žinoma ir tokios kompensacinės priemonės taikomos jau daugiau kaip 17 metų. Ornitologai teigia, kad efektyviausia, paprasčiausia ir palankiausia paukščiams būtų išsaugoti esamas lizdavietes arba inkilus įrengti pastato renovacijos metu. Tai būtina numatyti jau rengiant renovacijos projektą. Tikimasi, kad gražus Utenos miesto pavyzdys paskatins ir kitas savivaldybes rūpintis čiurlių bei kitų paukščių apsauga, o Aplinkos ministeriją – sudaryti teisines prielaidas renovuojamuose namuose išsaugoti esamas ar įrengti naujas lizdavietes paukščiams. Tik suvienijus pastangas galima tikėtis iš esmės pakeisti neigiamas tendencijas paukščiams ir visai biologinei įvairovei palankia linkme.

Ypatingi rekordininkai

Per parą čiurlys sugauna net iki 20 000 smulkių vabzdžių. Šie paukščiai gali gyventi iki 10-20 metų, poroje laikosi su tuo pačiu partneriu visa gyvenimą. Abu poros nariai pamainomis šildo 2-3 kiaušinius ir po maždaug 18 dienų išsirita jaunikliai – akli ir be plunksnų. Tėvai maitina jauniklius atnešdami maisto – ore čiurliai gaudo vabzdžius ir iš jų žiotyse suformuoja kamuoliuką, kuriame būna 300-500 vabzdžių. 40-50 dienų amžiaus jaunikliai palieka lizdą. Nepainiokime čiurlių su langinėmis ir šelmeninėmis kregždėmis. Šios abi kregždžių rūšys taip pat gyvena miestuose ir gyvenvietėse ir minta skraidančiais smulkiais vabzdžiais, tačiau jos turi baltos spalvos, o čiurlys iš toliau atrodo vientisai tamsus. Čiurliai, kitaip nei kregždės, niekada netupi ant laidų!

Čiurliai – ypatingai geri skrajūnai. Visiškai nenutūpdami čiurliai gali išbūti ore dešimt mėnesių ir ilgiau. Tai absoliutus rekordas paukščių pasaulyje! Ore jie maitinasi, geria, tvarkosi plunksnas, miega, renka medžiagą lizdui, poruojasi. Mosuoti sparnais gali iki 8 kartų per sek. Tiesaus skrydžio metu pasiekia net 110 km/val. greitį, pakilti gali į 3 km aukštį. Per dieną čiurlys gali nuskristi apie 1000 km, per gyvenimą – virš 6 mln. km. Tai tiek pat, kaip 8 kelionės iki Mėnulio ir atgal!

Čiurliai žiemoja Afrikoje, piečiau pusiaujo. Dėl ilgų sparnų ir trumpų kojų šiems paukščiams yra sunku pakilti nuo žemės. Todėl radus čiurlį, reikėtų jį tiesiog pakelti ir laikyti ant delno. Paukštis, jei yra sveikas, nuskris pats. Ten, kur gyvena čiurliai, galima stebėti jų „šaukiančius būrelius“ – paukščiai suka ratus žemai virš pastatų, kuriuose peri. Tai lyg savotiškos gaudynės, kurios į vakarą tik suaktyvėja.