Uosialapiai klevai – viena iš invazinių rūšių. Jie Lietuvoje buvo pradėti auginti apie 1930 m. ir gausiai išplito upių pakrantėse, aplink miestus ir gyvenvietes, palei kelius, apleistuose laukuose ir kt. Jų sąžalynai labai keičia vietinių augalų rūšinę sudėtį, o žiedadulkės žmogui gali sukelti alergiją. Nupjovus uosialapius klevus, iš jų kamienų išauga daug atžalų, kurios formuoja tankius brūzgynus. Todėl būtina sunaikinti šaknų sistemą, kad neišaugtų atžalos. Tai padaryti galima į nupjautus kelmus įkalant kapsules su herbicidais arba herbicidais nudžiovinus medį ir tada jį nupjovus, o iki 1,5 cm aukščio atžalas reikėtų išrauti.

Nupjovę uosialapio klevo atžalas, išgręžę skyles kelme ir įkalę kapsules su herbicidais, ministerijos gamtininkai vakar išrovė dar trijų invazinių augalų – šėriuotosios šiušelės, kanadinės rykštenės ir smulkiažiedės sprigės – žydinčius stiebus, kad neplistų sėklomis. Šie augalai mūsų šalyje buvo pradėti auginti kaip dekoratyviniai ir šiuo metu sparčiai plinta apleistose teritorijose, skverbiasi į natūralias augalų buveines ir išstumia vietines rūšis. Nors dauguma vietinių augalų jau yra peržydėję, bet apleisti laukai, pievos, kelkraščiai dar iki pat šalnų baltuos nuo šėriuotųjų šiušelių ir geltonuos nuo rykštenių žiedų. Šias rūšis patariama naikinti jas nuolat pjaunant ar išraunant, kad nesubrandintų sėklų ir neplistų jomis.

Viena didžiausių kliūčių kovojant su invazinėmis rūšimis – klaidingas požiūris į jas. Nemažai žmonių vis dar mano, kad invaziniai augalai ir gyvūnai yra gražūs, todėl nereikia jų naikinti. Pavyzdžiui, Europoje pradėjus plisti pilkosioms voverėms, gamtininkai siekė nedelsiant sustabdyti jų plitimą, bet tam priešinosi visuomenė, o vėliau, kai tos voverės išplito, jas naikinti buvo per vėlu.

Norint laiku sustabdyti invazinių rūšių plitimą, būtina, kad prisidėtų ir gyventojai, o uždelsus teks brangiai sumokėti. Antai 2008 m. Europos Sąjungoje, siekiant kontroliuoti invazines rūšis ir pašalinti žalos padarinius, buvo išleista daugiau kaip 10 mlrd. eurų, bet neabejojama, kad iš tikrųjų išleidžiama gerokai daugiau, nes daugelyje šalių tokios išlaidos anksčiau nebuvo skaičiuojamos.

Kovai su biologinėmis invazijomis JAV per metus išleidžiama apie 80 mlrd. eurų. Šie iškalbingi skaičiai tik patvirtina, kad ne tik aplinkosaugininkams, bet ir visuomenei reikia raitotis rankoves kovojant su invazinėmis rūšimis.