„Sosnovskio barščiams naikinti dažniausia naudojama herbicidus su glifosato veikliąja medžiaga (tai geriau žinomi pavadinimai „Roundap“, „Ouragan“). Šie herbicidai naikina visus nupurkštame plote esančius augalus, o atlaisvintame plote ir vėl ima dygti Sosnovskio barščiai tol, kol išnaudojamas sėklų bankas dirvožemyje“, – sakė botanikos sodo vyr. specialistė, agronomė Vitalija Petrauskaitė.

Europos Komisijai panorus surasti efektyvesnių Sosnovskio barščio kovos naikinimo priemonių, buvo inicijuotas projektas EMPHASIS (Effective Management of Pests and Harmful Alien Species – Integrated Solutions). Jo vykdytojai Latvijoje „Integrētās Audzēšanas Skola“ pristatė naują integruotą biologinį-cheminį Sosnovskio barščių naikinimo metodą, kuris šiuo metu ir yra taikomas Kauno botanikos sode.

Tinkamu laiku Sosnovskio barščius nupurškus selektyvių herbicidų mišiniu „Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG“, jų augantys individai sunyksta. Šie herbicidai nepaveikia kitų augalų rūšių, tad sudaromos nepalankios sąlygos dygti ir augti naujiems Sosnovskio barščiams. Šiais herbicidais Sosnovskio barščiai purškiami vieną kartą per vegetacijos sezoną. Antrais metais bus patikrinus teritoriją gali būti purškiama pakartotinai.

Sosnovskio barštis yra vienintelė augalų rūšis Lietuvoje, nuo 2001 m. įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šis augalas 2016 m. buvo paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi (įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą).

Sosnovskio barštis gali užaugti iki trijų ir net daugiau metrų aukščio bei yra pavojingas žmonių sveikatai: gali sukelti stiprią alergiją, paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšta ir virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Augalas plinta labai sparčiai, yra sunkiai išnaikinamas, nes išaugina ir subrandina daug sėklų: vidutiniškai nuo 20 000 iki 100 000. Barštis atželia iš gyvų šaknų, tačiau dauginasi ir plinta sėklomis.