Smėlinės krevetės – vertingas Šiaurės jūros aplinkinių šalių žvejų laimikis. Prie Lietuvos krantų jų taip pat sugaunama, nors verslinė žvejyba neplėtojama.

Lietuvos pajūryje aptinkamos smėlinės, arba Baltijos, krevetės siekia 4–5, rečiau – iki 6 cm ilgio. Stambesnių krevečių galima rasti vasaros pabaigoje, įšilus Baltijos jūros vandeniui. Šias gerai įmitusias krevetes galima virti ir valgyti.

Ne kartą tiriant priekrantės seklumų gyvūnus teko gliaudyti krevetes. Per kelis traukimus prigaudydavome jų gerą dubenį. Išmatuojame, pasveriame, o kitas negi išmesi? Užviriname vandenį su druska (galima ir jūros vandenį), sumetame į jį stambiausias krevetes. Pavirus 3–4 min., įmeti žiupsnelį susmulkintų krapų, ir patiekalas paruoštas. Smėlinių krevečių valgymas – tai kaip saulėgrąžų lukštenimas pirštais, tai puikus būdas laikui prastumti ir pokalbiui paįvairinti. Be to, jos skanios.

Vis dėlto šie smulkūs jūros gyvūnėliai, daugelyje šalių pripažinti delikatesu, mūsų kraštuose didesnio pripažinimo neįgijo. Per maži kiekiai. Smėlinės krevetės retai pakliūva į žvejų tinklus, nes yra smulkios ir išlenda pro tinklo akutes.

Būdamas Vokietijoje mačiau, kaip gaudomos smėlinės krevetės dumblo apsemiamose pakrantėse. Ten šių krevečių pagaunama daug, Vokietijos pakrantėse jos šiek tiek stambesnės. Keliavau su krevečių žūklę stebinčiais pareigūnais, tad krevečių prisivalgiau iki soties. Vis dėlto mažų gaudyti nevalia.