Paprastai kalbant, apie tokių sąlygų sukeltus augalų pasaulio reiškinius pabrėžiama, kad vienaip reaguoja kultūrinės ar mūsų įvežtos rūšys, kitaip – mūsų vietiniai augalai, rašoma Gamtos tyrimų centro pranešime.

Šiemet nuo sausio vidurio mus stebina neįprastas sodo augalų aktyvumas. Suvalkijoje sausio pabaigoje jau žydėjo snieguolės, daug kur žydėti ruošėsi krokai, scylės, aktyviai pakilo tulpių, hiacintų ir narcizų daigai. Kokie tai augalai, kodėl jie taip lengvai apsigauna, jausdami šilumą?

Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos darbuotojo, daktaro Zigmanto Gudžinsko nuomone, greičiausiai į šilumą reaguoja augalai, vadinami geofitais, kitaip tariant – tie, kurie turi svogūnus ir juose sukaupia maisto medžiagų atsargas. Dauguma tokių augalų pražysta labai anksti pavasarį, kol kiti augalai dar nepaaugę ir nesuvešėję, neužstoja saulės šviesos. Šią žiemą dirvožemis neįšalęs, todėl svogūniniai augalai po ilgo ramybės laikotarpio, trukusio nuo vidurvasario, ėmė dygti, augti ir skleisti žiedus.

Nereikėtų stebėtis tokiu ankstyvu kai kurių augalų žydėjimu, esant pakankamai šiltiems orams. Net ir savo tėvynėje daugelis pavasarinių svogūninių augalų pražysta bebaigiant tirpti sniegui. Pavyzdžiui, snieguolės, kilusios iš pietinių Vidurio Europos regionų, tėvynėje įprastai ima žydėti vasario pabaigoje. Specialistai priduria, kad panašių žiemų Lietuvoje būta ne kartą. Štai 1990 metais baltosios snieguolės, sibirinės scylės, kvapiosios našlaitės masiškai žydėjo jau pirmosiomis vasario dienomis. Panašiai buvo ir 2008 metais, kai visą sausį ir vasarį laikėsi šilti orai. Vietiniai ankstyvieji augalai paprastai neskuba pražysti, nes daugeliui iš jų, pavyzdžiui, baltosioms ir geltonosioms plukėms, reikia šiltesnio nei dabar dirvožemio. Jie ima sparčiai augti, kai dirvožemis sušyla daugiau kaip iki 6–9 °C.