Kur šią žiemą žemė sušalo labiausiai? Naujausi duomenys nustebins

Kodėl svarbu žinoti dirvožemio įšalimo gylį?

Įšalęs dirvožemis yra itin svarbus projektuojant pastatus, kelius bei požemines komunikacijas. Per giliai neįvertintas įšalas gali lemti konstrukcijų deformacijas ar kitus techninius iššūkius. Statybų sektorius, nepaisant šiuolaikinių technologijų, vis dar išlieka priklausomas nuo oro sąlygų – stipriai įšalusi žemė apsunkina ar net sustabdo kai kuriuos darbus.

Žemės ūkyje situacija dar sudėtingesnė. Oro temperatūra, sniego dangos storis ir dirvožemio įšalimo gylis veikia žieminių kultūrų išgyvenamumą. Be to, įšalas keičia dirvos drėgmės režimą. Jei pavasarį dirva tebėra įšalusi, tirpstantis sniegas negali susigerti į gruntą – tai padidina potvynių riziką.

Dirvožemio įšalimo gylio matavimas. / Panevėžio automatinės meteorologijos stoties vaizdo stebėjimo kameros nuotr.

Kaip atliekami matavimai?

Nors gyvename automatizuotų technologijų laikais, dirvožemio įšalimo gylis daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vis dar matuojamas rankiniu būdu.

Kaip skelbia meteo.lt, matavimai atliekami meteorologinių stebėjimų aikštelėse naudojant specialų prietaisą – pašalomaitį. Jis įkasamas į žemę iki 160 cm gylio. Prietaiso konstrukcija gana paprasta: apsauginiame vamzdelyje yra giluminė žarnelė su kaproniniu siūlu, pripildyta distiliuoto vandens. Užšalęs vanduo sudaro ledo stulpelį, kuris leidžia tiksliai nustatyti, iki kokio gylio įšalusi žemė.

Ištraukus žarnelę ir apčiuopus susidariusį ledo sluoksnį, pagal ant žarnelės esančią skalę (1 cm tikslumu) nustatomas įšalo gylis. Matavimai paprastai atliekami kartą per parą – apie 8 valandą ryto Lietuvos laiku. Tarnybos stotyse jie dažniausiai vykdomi pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.

Pašalomatis. / Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus specialistės N. Krisiulevičienės nuotr.

2025–2026 m. žiemos situacija

Pasak meteorologų, 2025-ųjų pabaiga ir 2026-ųjų pradžia pasižymėjo itin žemomis oro temperatūromis. Vis dėlto dar prieš įsitvirtinant stipresniems šalčiams daugelyje šalies rajonų susiformavo sniego danga, kuri veikė kaip natūrali izoliacija ir apsaugojo dirvožemį nuo itin gilaus įšalimo.

Mažiausiai sniego buvo Vilkaviškio apylinkėse, todėl ten dirvožemis šalo intensyviausiai. Didžiausias šio sezono įšalo gylis – 38 cm – užfiksuotas Kybartų automatinėje meteorologijos stotyje. Kiek mažesnis įšalas išmatuotas Kaune ir Varėnoje, o kitose šalies vietose dirvožemis buvo įšalęs nuo 3 iki 16 cm.

Šiuo metu, kai oro temperatūra kai kur pakyla virš 0 °C ir sparčiai tirpsta sniegas, įšalo sluoksnis palaipsniui plonėja.

Žemėlapyje – 2026 m. vasario 23 d. ryte išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis, centimetrais. Spalvomis pateikiama informacija yra apytikslė, o nurodytos reikšmės – tikslios (išmatuota pašalomačiu meteorologijos stotyse). / Meteo.lt nuotr.

Įšalo rekordai Lietuvoje

Vidutiniškai per žiemą Lietuvos dirvožemiai įšąla 30–60 cm gyliu. Sunkesniuose dirvožemiuose įšalas gali siekti 80–90 cm, o lengvesniuose – net 100–130 cm ar daugiau.

Didžiausias kada nors Lietuvoje užfiksuotas dirvožemio įšalimo gylis išmatuotas 1969 metais Dusetose – jis siekė net 146 cm. Kaip pažymi specialistai, per pastaruosius dešimtmečius daugiau nei 100 cm storio įšalas buvo fiksuojamas ne kartą įvairiose šalies vietose.

Vis dėlto pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko švelnesnių žiemų, kai dirvožemis įšąla tik trumpam laikotarpiui ir nedideliu gyliu. Paskutinį kartą daugiau nei 100 cm siekęs įšalas buvo užregistruotas 2006 metų kovą Vilniuje – tuomet jis siekė 101 cm.

Meteo.lt nuotr.