Ir iš tiesų česnakūnės lapai pasižymi švelniu česnako kvapu ir prieskoniu. Šis maistinis ir vaistinis augalas veša šviesiuose lapuotynuose, bet paprasčiausia jį surasti prie pavėsyje besidriekiančių miško keliukų.

Mėgstantieji savo racioną papildyti laukiniais augalais vertina česnakūnę. Visos augalo dalys yra valgomos. Jo lapuose gausu vitamino C, karotino. Sėklos – aliejingos, o šaknyse yra baltymų. Lapai ir žydinčios viršūnės tiks ruošiant salotas ar užtepėles.

Šaknis ir sėklas galima panaudoti kaip prieskonį karštiems patiekalams gardinti arba pagaminti aštroką padažą, kurį galima vartoti vietoj krienų ar garstyčių.

Česnakūnės šaknys kasamos anksti pavasarį arba vėlų rudenį. Lapai skinami augalams žydint. Tuo laiku jie sultingiausi, vėliau, kai ima vasarėti, įgauna aštresnį skonį.

Dabar pats laikas išdrįsti paragauti patiekalų su česnakūne. Paprasčiausias būdas – įmaišyti į ruošiamas salotas, o trumpai apvirus, apie 5 minutes – tai bus puikus garnyras. Šio augalo tekstūra ir skonis primena špinatus ir brokolius. Taip pat česnakūnių galima dėti į troškinius, sriubas, grūdų bei bulvių košes.