Pietų regionuose keliautojams kvapą gniaužia sodriais levandų kilimais nuklotos kalnų pievos, tarpukalnės, laukai. Šių nuostabių augalų žavesiui abejingi nelieka ir mūsų tautiečiai – sugrįžę namo, jie skuba levandomis gražinti savo sodus bei sodybas.

Truputis istorijos

Levandos, kaip žmonėms naudingi augalai, žinomos jau daugiau nei 2500 metų. Viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu levandos buvo auginamos vienuolynų soduose šalia kitų vaistinių augalų.

Kvapnieji puskrūmiai garsėjo antiseptinėmis savybėmis, dėl to vertinti netgi kapų plėšikų.

Levandos Londone per XVII a. siautusį marą išgelbėjo daug gyvybių, o cholera aplenkė XVI a. Prancūzijos pirštinių gamintojus, nes šie, kvėpindami savo gaminius levandų aliejumi, iki soties prisiuostydavo gydomųjų savybių turinčių lakiųjų medžiagų.

1910-aisiais levandos užkopė į gydomųjų augalų Olimpą. Chemikas René Maurice‘as Gattefossé triūsdamas laboratorijoje skaudžiai nusidegino ranką. Eteriniu levandų aliejumi jis manė tiesiog atvėsinsiąs odą, bet greitai suprato padaręs atradimą.

Aliejus ne tik numalšino skausmą, neleido kilti infekcijai, bet ir itin greitai užgydė odą nepalikdamas jokio rando. Chemikas tapo vienu aromaterapijos pradininkų.
Pirmaisiais levandų kvepalais galėjo girtis turtingos europietės, gyvenusios XIV a. Itin populiarus levandų vanduo buvo XVI ir XVII a.

Bene žymiausias šiuolaikinės parfumerijos kūrinys su levandomis – "Guerlain" aromatas "Jicky" (1889 m.). Jo autorius Aime Guerlainas iš pradžių manė, kad ši levandų, mairūnų, santalų, bergamočių ir verbenų kompozicija bus vyriška, bet galiausiai kūrinys atiteko moterims.

Biologinės savybės

Tikroji levanda (lot. Lavandula angustifolia) – 20–60 cm aukščio daugiametis puskrūmis plačiu šakniastiebiu.
Dekoratyvinis, malonaus kvapo (aromatinis), vaistinis ir prieskoninis bei medingas augalas.

Stiebas status, labai šakotas. Šakos keturbriaunės, viršutinėje dalyje belapės, kaip ir stiebas, ištisai apaugusios neilgais, šakotais plaukeliais.

Lapai – lancetiški arba linijiški, į apačią užsiraičiusiais kraštais. Jauni lapeliai dėl gausaus plaukuotumo pilkai žali, vėliau – žali.

Žiedai – melsvai violetiniai, mėlyni ir melsvi, susitelkę po 3–8 į retus menturius. Stiebo ir šakučių viršūnėse sudaro ilgas pertrauktas varputes. Žydi liepą rugpjūtį (rugsėjį).
Tamsiai rudos sėklos subręsta spalio pradžioje. Vaisius – kiaušiniškas, apie 2 mm ilgio lygaus paviršiaus rudas riešutėlis.

Levandinas – hibridinis augalas

Iš viso levandų priskaičiuojama daugiau nei 100 rūšių, veislių, hibridų. Visos levandos paplitusios šiltesnio klimato nei Lietuva juostose.

Mūsų šalyje gali būti auginamos tik žiemos soduose, oranžerijose, vazonuose kaip kambariniai augalai, išskyrus tikrąją levandą.

Ji savaime auga Europoje, Viduržemio pajūrio kraštuose. Auginama Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Anglijoje, Danijoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje, Australijoje.
Yra rūšių, savaime augančių Indijoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje. Europoje plačiai paplitusios hibridinės levandos, dar vadinamos olandiškomis levandomis arba levandinais (lot. Lavandula x intermedia).

Tai hibridinė veislė, atsiradusi sukryžminus tikrąsias ir varpines (lot. Lavandula latifolia) levandas.
Jos yra atsparios ligoms, krauna didesnius žiedus ir kvepia stipriau nei tikrosios levandos, o derlius paprastai gausus ir renkamas mašinomis, tad ir pigesnis. Lietuvoje levandinai dar nėra populiarūs.