„Gyvename prie jūros ir tą jaučiame ypatingai stipriai, galbūt dėl to, kad vis dažniau kyla audros – ne tik vasaros metu, bet ir žiemą. Praėjusią žiemą patyrėme kelias audras sausio mėnesį, ko neprisimena net senieji klaipėdiečiai. Tai reiškia, kad po kiekvienos tokios audros mes prarandame tam tikrą dalį Lietuvos teritorijos. Nors tai nėra daug, tačiau žiūrint dešimtmečio ar šimtmečio perspektyvoje, gali nutikti taip, kad Melnragė, kurioje gyvenu šiandien, bus užlieta jūros per ateinančius metus“, – kalbėjo buvęs Klaipėdos meras, Europos regionų komiteto narys Vytautas Grubliauskas.

„Gyvename prie Nemuno, kas žino, ar ledonešiai, ar potvyniai gali atsitikti labai greitai ir netikėtai. Audros, kurios pasiekė kaimynines šalis, pavyzdžiui, Lenkiją ar Prancūziją, sukėlė tokį kritulių kiekį, kad net vietos gyventojai buvo nustebę ir nesugebėjo suvaldyti situacijos. Kenčia visi – tiek žemės ūkis, tiek kurortai. Kadangi aš atstovauju kurortui, tai  būtų didžiulis iššūkis. Manau, kad čia labai geri sprendimai“, – sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kas liečia mūsų Panevėžio rajoną, mes ir užpraeitą vasarą turėjome didelę krušą, kuri sugadino stogus žmonėms. Tai taip pat buvo anomališkas ir netradicinis reiškinys. Šiais metais buvo dalis sausros, dalis liūčių. Kiek tai susiję su daugiamečiais klimato pokyčiais, man sunku komentuoti. Sinoptikai gali daugiau pakomentuoti“, – teigė buvęs Panevėžio rajono meras, Europos regionų komiteto narys Povilas Žagunis.

Visiškai saugus niekada nebūsi, nes situacija tik prastėja, tačiau ruoštis reikia, kiek tik įmanoma.

„Visi prisimename praėjusių metų potvynius, kai Minijos ir Danės upės išsiliejo. Priekulės seniūnijoje buvo ekstremali situacija, kai buvo viršyti visi upės lygio rekordai. Šiemet taip pat stebime situaciją, dar orai gražūs, bet jei situacija kartosis kaip pernai, šios ekstremalios situacijos gali tapti dažnesnės. Kadangi ekstremalūs reiškiniai kartojasi vis dažniau ir jie tampa vis intensyvesni, mes turėjome diskusiją su mūsų architektais ir nusprendėme, kad reikia kelti reikalavimus – mažinti kietų paviršių, tokių kaip asfalto ar betono, kiekį, didinti tokių paviršių, kurie sugeria drėgmę. Galbūt reikia mažinti ir užstatymo intensyvumą, o kai kuriose vietose net neleisti statyti, nes po to, kai žmonės įsikuria tokiose rizikingose teritorijose, tai tampa ne tik jų, bet ir savivaldybės problema. Kitos priemonės galėtų būti rezervuarai, vandens kanalai ar buferinės zonos, kad perteklinis vanduo galėtų tinkamai nutekėti. Tai yra kompleksinės ir labai brangios priemonės. Žinoma, visiškai saugus niekada nebūsi, nes situacija tik prastėja, tačiau ruoštis reikia, kiek tik įmanoma. Savo gyventojams sakome, kad jie turėtų būti pakantesni. Matome, kad ekstremalios situacijos vyksta ir kitose šalyse, nepaisant to, kokia yra valstybės ekonominė padėtis. Potvyniai ir ekstremalios liūtys sukelia didžiulius nuostolius, nuplauna kelius, tiltus ir sugriauna gyvenvietes. Mes turime tai suprasti, bet daryti tai, ką galime“, – pasakojo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.