Susižavėjo vos pamačiusi

Iš Telšių kilusi I.Doršienei vaikystėje neteko matyti gyvų reptilijų. Vėliau, nepriklausomybės metais, į Telšių kultūros namus atvažiavo mini zoologijos sodas. Tada ji pirmą kartą pamatė iguanas ir susižavėjo jomis.

Jau sukūrusi šeimą, Ingrida su vyru Svajūnu vežė vyresnįjį sūnų į Kauno zoologijos sodą ir tikėjosi, kad ten pavyks iguaną nusipirkti. Išties buvo galima, tik kainavo labai brangiai – apie 400 litų. Suprantama, nepirko.

Nelabai ką težinojome apie tai, kaip namuose auginti iguaną, tad ieškojome informacijos internete.

Gyvenimas susiklostė taip, kad prieš penkiolika metų Ingridos šeimai teko išvažiuoti gyventi ir dirbti į Ispaniją. Čia, nuėjusi į gyvūnėlių parduotuvę, ji pamatė iguanas, parduodamas vos po 25 eurus. Ir moters vaikystės svajonė tapo realybe – jos namuose apsigyveno maža žalia iguana, kurią šeima pavadino Perla.

„Nelabai ką težinojome apie tai, kaip namuose auginti iguaną, tad ieškojome informacijos internete, – sako pašnekovė. – Prisiminiau ir tai, ką kažkada per Lietuvos televiziją apie iguanas pasakojo jas auginanti moteris – nors augintinio tada neturėjau, šiek tiek informacijos, kaip iguanomis rūpintis, mano atmintyje buvo išlikę. Dabar, per trylika metų, jos jau susikaupė tikrai daug.“

Terariumo nepripažįsta

Kai Ingrida parsinešė Perlą namo, ji tebuvo delno dydžio. Dabar – daugiau nei 1 m ilgio gyvūnas, labai mėgstantis įsitaisyti kur nors aukščiau, saulėje.

Pašnekovė pasakoja, kad maža iguana buvo labai greita, tad jau pirmosiomis dienomis dėl to neišvengta rūpesčių.

„Mes nupirkome jai terariumą, bet toks jau mano būdas, kad aš nė vieno gyvūno negaliu uždaryti į jokį narvą, tad ir terariumas liko atviras, – šypsosi Ingrida. – Po trijų ar keturių dienų pareinu iš darbo ir matau, kad Perlos terariume nėra. Visur apieškojome, iššniukštinėjome, bet neradome. Ašaros, liūdesys. Kitą dieną užeinu į vaiko kambarį, pasižiūriu pro langą ir matau Perlą prikibusią prie baltos sienos kažkieno bute priešais esančiame name. Skambinu vyrui: ką daryti, kaip ją paimti? Vyras sako: gal reikia ugniagesius kviesti... Bet mes su vaiku sugalvojome iš dviejų šluotų pasidaryti ilgą pagalį, pasiekėme ją, ji ant to pagalio užlipo ir mes ją nukėlėme. Bet nuo to laiko, kol iguana buvo maža, daugiau niekad praviro lango nepalikdavome.“

Mėgsta saulę ir salotas

Per kelerius metus Perla ūgtelėjo. Šalia terariumo šeima augintinei įtaisė sausą medį, ant kurio ji mėgsta užlipti. Tačiau dažniausiai ieško saulėtos vietos, todėl neretai laiką leidžia ant sofos krašto ar palangės. Jeigu kas nors pamiršta uždaryti duris – mėgsta nukeliauti į balkoną, kur Ingrida paprastai augina daug gėlių, ir įsitaiso ant jų.

Virsmas: iš mažo žalio gyvūnėlio Perla per trylika metų išaugo į daugiau nei 1 m ilgio roplį / I. Doršienės asmeninio archyvo nuotr.

„Bute, kur anksčiau gyvenome, buvo ypač daug gėlių, tai ji nenukrisdavo – įsikabindavo savo stipriais nagais ir laikydavosi. Matyt, suvokia, kad aukštai, – pasakoja pašnekovė. – Į butą, kur gyvename dabar, atsikraustėme žiemą. Atėjo pavasaris, karšta, tad langus, balkoną atsidarome. Kartą aš išlėkiau ryte į darbą, pamiršusi uždaryti. Per pietus grįžtu namo, nueinu į dušą, pavalgau, prigulu ant sofos ir girdžiu beldimą į duris. Atidarau – stovi mano vyras su iguana ant rankų. Pasakojo, kad grįžo namo, išlipo iš automobilio ir žiūri – žmonių prie namo pilna, visi kažką telefonais fotografuoja, o viena kaimynė per langą šaukia: „Drakonas, drakonas!“ Prieina artyn, o ten – mūsų Perla, iš antro aukšto balkono iškritusi.“

Maitinasi iguana salotomis, įvairiais žalumynais ir vaisiais, tik vaisių negalima duoti daug, nors būtent juos gyvūnas labiausiai ir mėgsta – vos pradėjus lupti, pavyzdžiui, mandariną, ji tuojau užuodžia kvapą ir ateina vaišintis. Duoti gerti iguanai nereikia, nes pakankamai skysčio ji gauna iš žalumynų.

„Vienu metu mano vyras buvo pradėjęs jai leisti vaišintis iš lėkštės tuo, ką mes valgome. Ji užuodžia maistą, tad pradėjo piktybiškai į lėkštes lįsti, – juokiasi Ingirda. – Kai paskaičiau, kad iguanoms negalima duoti nieko kito, tik žalumynus – jų skrandis gali užsikimšti, nes negeria vandens, tai uždraudžiau tuos žaidimus ant valgomojo stalo.“

Ieško šilumos ir švelnumo

I.Doršienė pasakoja, kad iguana labai mėgsta šilumą – jei temperatūra žemesnė nei +20–25 °C, jai šalta. Tad Perlai teko nupirkti specialią šildomą lovą, nes tame Ispanijos regione, kur šeima gyvena, žiemą lauke kartais būna tik apie 14 °C šilumos, o jokių radiatorių, šildymo sistemos namuose nėra. Butą galima prišildyti iki 20–21 °C, bet vis tiek ta žiemos šiluma ne tokia, kaip vasarą, ir iguana tai labai jaučia.

Žiemą iguana būna sustingusi, mažiau juda, daugiausia laiko praleidžia savo šildomoje lovoje, išlipa tiktai paėsti, o ir ėda tik kas dvi tris dienas. Kai ateina vasara, tampa aktyvesnė, vaikštinėja po namus. Mėgstamiausia vieta – sofos atlošas.

Iguanos gyvena 20–25 metus, tad Perla yra vidutinio amžiaus. Kol  buvo maža, į terariumą šeima pildavo specialaus reptilijoms skirto kraiko, į kurį ji tuštindavosi. Bet kai užaugo ir į terariumą nebetilpo, dėl tuštinimosi kilo nemažai problemų. Pašnekovė buvo girdėjusi, kad iguanas galima pripratinti tuštintis kartą per dieną – tiesiog tereikia įdėti į šiltą vandenį, kad gyvūnas atsipalaiduotų. Šis metodas pasiteisino: nuprausta tekančiu vandeniu, ji būna švari, neskleidžia jokio kvapo.

Kaip į tokį šeimos augintinį reaguoja kaimynai? „Kai atsikraustėme čia gyventi, niekam nesakėme, kad auginame iguaną, kol ji neiškrito iš balkono. Kai jau iškrito ir visi pamatė, visiems buvo ir šokas ir pasidarė įdomu, ką mes ten turime. Vienas kitas kaimynas užsuka pasižiūrėti“, – pasakoja iguanos šeimininkė.

Atpažįsta namiškius

Daugumai žmonių iguanos atgrasios, domina tik todėl, kad tai retas, neįprastas, egzotiškas gyvūnas. „Man iguanos labai gražios, – tikina Ingrida. – Kai buvo mažytė, Perla buvo žalia žalia, užaugusi tapo ruda, bet kartkartėmis, kai keičia odą, tampa oranžinė.“

Mažytė iguana buvo labai greita – pagauti namuose ją pavykdavo tik užmetus pledą, nes kitaip išsprūsdavo iš rankų. Dabar ji – ramybės įsikūnijimas, dažniausiai sustingusi kaip namų dekoracija. Nors kartais – ypač kai orai pradeda vėsti – ateina ieškoti šilumos, prisiglaudžia ar atsigula ant kojų.

Iguana – ne katė ar šuo, kad pažintų žmogų ir atbėgtų pasitikti parėjusį namo, tačiau, Ingridos įsitikinimu, šeimos narius atpažįsta. Kad Perla atpažįsta jos balsą, įsitikino ir pašnekovės vyras: kai moteris žiemą buvo parskridusi į Lietuvą ir paskambindavo namo, vyro teigimu, iguana klausydavosi pokalbio ir reaguodavo, linksėdavo galva. Taip pat ji elgiasi ir Ingridai po darbo grįžus namo ir pradėjus ją kalbinti.

Kai šeimos namuose atsirado iguana, Ingridos jaunesniajam sūnui Kristupui buvo treji. Tad jis ir reptilija, galima sakyti, kartu užaugo. Tiesa, yra jam įkandusi, o įkąsti gali iki kraujo – nors ir neturi dantų, bet turi spygliukus ant žandenų, kurie labai stiprūs, tad nubrozdina.

Bendraamžiai: Ingridos sūnus Kristupas užaugo kartu su Perla / I. Doršienės asmeninio archyvo nuotr.

Naujas augintinis nepatinka

Neseniai šeimos namuose atsirado dar vienas augintinis – mažas baltas kačiukas Koko. Jį parsinešė sūnus.

„Jis jau seniai norėjo katino. Vienos jo draugės katė atsivedė kačiukų, bet jų nemaitino. Mes vieną mažylį paėmėme ir mėginome išauginti – pirkome specialaus pienuko, maitinome, bet jis neišgyveno, – pasakoja moteris. – Liūdna vaikui buvo. Po kurio laiko pamačiau feisbuke, kad kažkas atiduoda kačiukus. Sakau: jeigu nori, susisiek su tais žmonėmis ir pasiimk. Ir kai kitą dieną parėjau iš darbo namo, jau radau šitą baltą kačiuką.“

Kačiukas, anot Ingridos, labai žaismingas ir smalsus, viskas jam įdomu, ypač – Perla. Tačiau iguanai naujas namų gyventojas nelabai patinka, ypač tai, kad vis mėgina ją pulti iš pasalų ir šeria letenėle. Pirmieji tokie išpuoliai reptilijai, augusiai tarp žmonių ir nemačiusiai kitų gyvūnų, buvo netikėti, o dabar ji jau iš tolo gąsdina besiartinantį katiną, kad šis prie jos nelįstų.

Katinas labai greitai okupavo iguanos lovą, kuri vasarą nenaudojama, ir ten įsitaiso miegoti. „Gal susidraugaus ir žiemą galės kartu miegoti – žiūrėsim kaip jiems seksis“, – svarsto Ingrida.

Gyvūnai: namuose neseniai atsiradęs kačiukas Koko kol kas Perlai pasitikėjimo nekelia / I. Doršienės asmeninio archyvo nuotr.

Naujas augintinis pakeitė ir jos įpročius – grįžusi namo, paglostydama pasisveikina su katinu, paskui – ir su viską stebinčia iguana, kad ji nesijaustų nuskriausta. Moteris tikisi, kad šeimai ir augintiniams pavyks draugiškai sutarti.

Apie iguanas

• Žaliosios iguanos yra dideli driežai, gamtoje paplitę nuo Pietų Amerikos iki Meksikos. Nepaisant jų pavadinimo, žaliosios iguanos gali turėti ir kitų – rudos, pilkos, smėlio – spalvų, nors jaunikliai paprastai būna ryškiai žali. Jiems augant, blunka ir keičiasi jų spalva. Norintys pasišildyti driežai patamsėja, o pašviesėję geriau atspindi saulę ir atvėsta.

• Jaunos iguanos yra nedidelės ir savo išvaizda primena kitus smulkius driežus, tačiau suaugusios žaliosios iguanos atrodo tikrai įspūdingai – jos užauga iki 1,5 m ir sveria apie 9 kg.

• Jaunos iguanos minta ne tik augalinės, bet ir gyvūninės kilmės maistu: vabzdžiais, tarakonais, svirpliais, miltinėmis kirmėlėmis. Sendamos žaliosios iguanos kur kas mieliau renkasi augalinį maistą.

• Kadangi iguanos yra šaltakraujai šiltųjų kraštų gyvūnai, svarbu pasirūpinti jiems reikalinga šviesa ir šiluma. Sveikatai palaikyti joms reikalinga UVB šviesa bent 12 valandų per parą. Tinkama temperatūra dienos metu yra 29–32 °C , naktį 21–25 °C.