Medžioklė, kaip etnokultūros dalis, Lietuvoje gyvuoja nuo seno. Laukiniai žvėrys buvo medžiojami ne tik maistui, tai buvo ir garbės, pasididžiavimo simbolis. Tauras buvo vienas iš labiausiai garbintų laukinių gyvūnų Lietuvoje, kurį galėjo medžioti tik kunigaikštis.

Šiandien medžiojami žvėrys Lietuvoje yra griežtai saugomi valstybės įstatymų, kurių privalu laikytis kiekvienam medžiotojui. Šiuo metu šalyje registruota per 30.000 tūkstančių medžiotojų.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) yra tiriama mūsų šalies teritorijoje sumedžiojamų ir ūkiuose auginamų laukinių gyvūnų mėsa. Laukinė fauna tiriama dėl pesticidų, sunkiųjų metalų bei radionuklidų kiekio nustatymo.

Radionuklidų tyrimai atliekami nuolat

NMVRVI Radiologinių tyrimų skyriuje radionuklidų tyrimai maisto produktuose atliekami nuolat, nes tokių matavimų rezultatai atspindi radiacinės taršos tendencijas gyvūninės kilmės maisto žaliavose. Taip pat, šie tyrimai naudojami įvertinti apšvitos dozes gyventojams, kurias sukelia maiste esantys radionuklidai.

Pagal kiekvienais metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tvirtinamą kenksmingų likučių stebėsenos programą radiologiniams tyrimams imami vietinės kilmės neapdorotų gyvūninės kilmės maisto žaliavų, tame tarpe laukinės faunos ir ūkiuose auginamų žvėrių ir paukščių, mėginiai.

Radiacinė tarša padidėjo po 1986 m.

Radiacinė tarša žymiai padidėjo po 1986 m. įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Po šios katastrofos technogeniniais radioanuklidais, ypač radioaktyviuoju ceziu (¹³⁷Cs), buvo užteršta 2,3 mln. hektarų miško ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje,Vokietijoje.

Šis radionuklidas skyla palyginus ilgai (jo skilimo pusamžis – apie 30 metų), todėl paaiškinama tai, kad praėjus 24 metams po Černobylio avarijos, 2010 m. žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija apie Vokietijoje sumedžiotų šernų mėsoje rastą radioaktyvujį cezį (¹³⁷Cs),^,kurio koncentracijos kiekis viršijo leistinus lygius. Tokios radioaktyvios koncentracijos priežastimi buvo įvardinta teritorijų tarša radionuklidais.

Žvėrių mityba

Daugumai medžiojamų žvėrių svarbi mitybos raciono dalis yra miško grybai, uogos bei kiti miško paklotės augalai. Todėl dėsninga, kad radioaktyvios medžiagos, patekę per mitybos grandinę, aptinkamos sumedžiotų žvėrių mėsoje.

Miško paklotėje radioaktyvioji tarša, lyginant su žemės ūkio reikmėms naudojama ariama dirva, išlieka ilgiau. Miško ekosistemoms yra būdinga tai, kad radioaktyvusis ¹³⁷Cs išsilaiko ilgiau dėl lėtos dirvožemio ir augmenijos medžiagų apykaitos.

Nuo 1997 m. ¹³⁷ Cs reikšmės mažėja

Laukinės faunos radioaktyviosios taršos raidą sudarė du pagrindiniai etapai. Pirmame etape, po įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos 1986 - 1997m., mūsų šalies miškuose, ypač Kuršių Nerijoje, sumedžiotų laukinių žvėrių kai kuriose skerdenose buvo randamos aukštos ¹³⁷Cs  koncentracijos, viršijančios didžiausius leistinus lygius. Dėl šios priežasties radiologiškai buvo tikrinta kiekviena skerdena.

Tik vykdant tokią kontrolę, buvo galima eksportuoti žvėrieną į Europos Sąjungos (ES) ir kitas šalis.

Vėlesniais metais faunos tarša mažėjo. Žvėrių mėsoje ¹³⁷ Cs metinių vidutinių savitųjų aktyvumų reikšmės 1997 m. dar siekė 120 Bq/kg.

Per pastarąjį laikotarpį ( 1998 -2012 m.) stebimas radioaktyvaus cezio mažėjimas. 2012 m. ¹³⁷ Cs koncentracijos kiekiai neviršijo 5 Bq/kg.

2011-2012 m. tyrimai

Dviejų  pastarųjų metų medžioklės sezonų metu NMVRVI atlikta 30 laukinės faunos tyrimų: ištirta 8 stirnų, 6 šernų, 11elnių, 2 fazanų ir 3 stručių mėginiai radioaktyvaus cezio (¹³⁷Cs) nustatymui.

2011 m. šernienoje didžiausia rasta ¹³⁷Cs koncentracija buvo 28,9 Bq/kg (šernas sumedžiotas Jurbarko rajone), stirnų mėginiuose - 16,3 Bq/ kg.

2012m. šernienoje didžiausia rasta koncentracija - 23,3 Bq/kg (šernas sumedžiotas  Rokiškio rajone), stirnų mėginiuose – 0,8 Bq/ kg.

Pagal ES teisės aktų reikalavimus, didžiausia leidžiama cezio (¹³⁷Cs) koncentracija yra 600 Bq/kg.

Visuose tirtuose mėginiuose cezio kiekiai daugelį kartų buvo mažesni už leidžiamą normą.

Sumedžiotų laukinių žvėrių mėsoje cezis dažniau aptinkamas šernienoje, rečiau - stirnienoje ir elnienoje. Visiškai šio radionuklido nerandama fazanų, stručių ir ūkiuose auginamų laukinių žvėrių mėsoje.

Tiriant pesticidus ir sunkiuosius metalus laukinėje faunoje, 2012 m. atlikti 34 tyrimai. Teršalų, viršijančių leistinas normas, nerasta.

Instituto specialistai, įvertinę Lietuvos daugiamečius radionuklidų, pesticidų ir sunkiųjų metalų tyrimų rezultatus, teigia, kad visų tirtų gyvūnų mėsa - saugi vartoti.

Lietuviška žvėriena vertinama ir kitose šalyse

Lietuviškos žvėrienos produktai yra paklausūs daugelyje ES šalių. Daugiausia jų keliauja į Italiją, Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Belgiją, Skandinavijos kraštus ir kitas šalis.

Medžiotojai ir kiti žvėrienos vartotojai neturėtų baimintis dėl šių gyvūnų saugos, nes remiantis tyrimų duomenimis ir moksline informacija, stebima tendencija, kad žvėrienos užterštumas radioaktyviuoju ¹³⁷Cs - mažėja.