Ištirta, kad Vakarų Lietuvoje slūgso milijonus tonų sveriantys druskos klodai. Didžiausio šalyje Usėnų druskos telkinio storis – maždaug 75 metrai. Apskritai, manoma, kad Lietuvoje iš viso gali būti apie 3 tūkst. mln. tonų druskos. Tuomet kodėl mes iki šiol importuojame tiek valgomąją, tiek kelių barstymui skirtą druską?

Daugiausiai druskos – Vakarų Lietuvoje

Kaip GRYNAS.lt teigė Lietuvos geologijos tarnybos Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio vedėja Jolanta Čyžienė, kalbant apie lietuvišką druską reiktų atskirti du apibrėžimus – įvertinti  ir prognoziniai druskų ištekliai. Jos žodžiais tariant, atlikus specialius tyrimus nustatyta, kad Lietuvoje yra 545 mln. tonų druskos. O prognoziniai ištekliai kelis kartus didesni – 2450 mln. tonų.

Pašnekovė sutiko, kad skaičiai nemaži. Ji pridūrė, kad detalūs šios naudingosios iškasenos tyrimai Lietuvoje vyko po nepriklausomybės, o šiuo metu jie neatliekami. „Druskos tyrimai buvo atliekami valstybės lėšomis. Jie buvo vykdyti atkūrus nepriklausomybę – nuo 1995 iki 2000 metų. Norint galutinai ištirti prognozinius išteklius, taip pat reiktų detalių tyrimų. Juos turėtų finansuoti nauji būsimi eksploatuotojai“, - aiškino J. Čyžienė.

Pasak specialistės, pagrindiniai tyrimai buvo atliekami Šilutės rajone. Nustatyta, kad toje vietovėje yra didžiausias Lietuvoje Usėnų akmens druskos telkinys. Be to, pašnekovė atskleidė, kad tame rajone gali būti ir daugiau perspektyvių plotų. Taip pat nustatyta, kad druskos telkinių yra Šilalės rajone. Didžiausi druskos klodai plyti Vakarų Lietuvoje.

Nors Lietuvoje nemažai ne tik prognozinių, bet ir išvalgytų druskos išteklių, tačiau savo pietų pasigardinti lietuviška druska vis dar negalime. Kodėl? J. Čyžienė aiškino, kad kol kas verslo susidomėjimo mūsų šalyje esančios druskos gavyba nėra. Kaip tik todėl neatliekami ir detalūs šios naudingosios iškasenos klodų tyrimai.

Druskos klodo storis – 75 metrai

Be to, pašnekovė aiškino, kad tokią tendenciją gali lemti ir palyginti nedidelė druskos kaina tarptautinėje rinkoje. Jei ją atsivežti iš Baltarusijos pigiau, nei išgauti Lietuvoje, vargu ar kas susidomės tokia verslo perspektyva. Tačiau pašnekovė spėjo, kad jei druskos kaina staiga šokteltų, gali būti, kad bus susidomėta ir lietuviškos druskos išgavimo perspektyvomis.

Taip pat Lietuvos geologijos tarnybos darbuotoja teigė, kad druską išgauti būtų daug sunkiau nei, pavyzdžiui, molį, dolomitą, žvyrą ar klintį, nes šios naudingosios iškasenos yra negiliai. O norint paragauti lietuviškos druskos, reiktų pasirūpinti gręžiniais.

„Mūsų druskų kupolai slūgso pakankamai giliai, todėl reiktų šachtų. Jie yra 515 – 536 m. gylyje. O naudingasis sluoksnis gali siekti 75 m. storio. Žinoma, atliekant tyrimus reikia gręžinių. Usėnų telkinyje jie taip pat buvo gręžiami. Reikalingi tiesioginiai ir netiesioginiai tyrimai. Pirmiausia reikia patvirtinti geologinės sandaros struktūrą, o tada reikia gręžinių“, - tyrimus apibūdino pašnekovė.

Ji aiškino, kad Usėnų druskos telkinio plotas – 2,5x3 km. Šis klodas Lietuvoje yra pats didžiausias, tačiau pasauliniu mastu ši vieta nieko nestebina. Jei šio klodo storis 75 m, tai, pavyzdžiui, Baltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ar Kaliningrado srityje druskos klodai dar storesni ir siekia 140 metrų.

Pasak. J. Čyžienės, net maži klodai gali duoti ekonominės naudos, tačiau ją gauti daug paprasčiau, jei jie yra negiliai. „Dabar druską žymiai pigiau pirkti iš tų šalių, kur ji kasama žemės paviršiuje. Tuomet ir mažas klodas gali duoti didelės naudos. Mums reikėtų šachtų. Apskritai nėra atlikta ekonominio vertinimo“, - sakė pašnekovė, pridūrusi, kad Lietuvoje išgautą druską visų pirma reikėtų išgryninti.

Kelius barstytų ir lietuviška druska

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), kelius barstanti druska, atsivežta iš Baltarusijos, savo ruožtu teigė, kad pirktų ir lietuvišką, tačiau visų pirma ji neturėtų būti brangesnė nei naudojama dabar.

LAKD Kelių priežiūros skyriaus patarėjas Raimundas Indrulėnas GRYNAS.lt sakė, kad vidutiniškai per metus Lietuvos keliuose išbarstoma 70 – 100 tūkst. tonų druskos. Per šią žiemą šalies keliuose jau nugulė apie 35 – 40 tūkst. tonų druskos. „Galima teigti, jog šią žiemą kol kas išbarstyta apie 20 proc. mažiau druskos nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį“, - aiškino vyras.

Anot jo, šiuo metu Lietuvoje barstoma druska atvežama iš Soligorsko, Baltarusijos. O apie tai, kad kas domėtųsi lietuviškos druskos gavyba ir pritaikymu kelių barstymui, pašnekovas teigė nieko negirdėjęs.

Tačiau jei atsirastų verslininkų, kurie tuo susidomėtų, R. Indrulėno teigimu, taip pat galėtų mėginti kelininkams parduoti Lietuvoje išgautą druską: „LAKD pavaldžios kelių priežiūros įmonės skelbia konkursus druskai įsigyti. Druskos pardavėjai gali dalyvauti konkurse.“