„Ruošiantis mūsų šalyje žvalgyti skalūnų išteklius ir ketinant išgauti iš jų angliavandenilius, pirmiausia reikėjo įsitikinti, ar patys skalūnai nėra toksiški. Todėl geologams pavedėme atlikti tyrimus“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ištyrė uolienų su skalūnais pavyzdžius ir nustatė, kad juose esantys sunkiųjų metalų kiekiai nėra pavojingi aplinkai. Šie pavyzdžiai paimti iš įvairaus gylio, kuris buvo ne mažesnis kaip 1,2 km, uolienų.

Mėginių cheminės sudėties analizei atlikti buvo pasirinkta sertifikuota Kanados laboratorija. Remdamasi šios analizės duomenimis ir galiojančiais cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, LGT nustatė, kad skalūnuose viršijamos tik molibdeno (1,66 karto) ribinės vertės, taikomos naftos gavybos, sandėliavimo, perdirbimo, krovos ir kitoms mažai jautrioms taršai pramoninėms teritorijoms.

Atskiruose skalūnų uolienų mėginiuose viršytos vario (iki 4,5 karto), arseno (iki 1,8 karto), urano ir seleno (iki 1,6 karto) bei vanadžio (1,17 karto) ribinės vertės. Tokius padidėjusius šių elementų kiekius turi bet kuris iškastinis kuras: ir akmens bei rudoji anglis, ir nafta.

Pasak D. Matonienės , Aplinkos ministerija siekia surinkti kuo daugiau patikimos ir išsamios informacijos apie Lietuvos skalūnus ir ją pateikti visuomenei, kad nebūtų pagrindo mėgėjiškoms interpretacijoms ir spekuliacijoms. Šia tema jau surengta nemažai susitikimų su mokslininkais, suinteresuotos gyventojų bendruomenės atstovais. Tokie susitikimai bus organizuojami ir toliau.