„Norėčiau, kad tie žmonės bent kartą apmokėtų gydymo išlaidas, kurias patiriame kiekvieną kartą, kai kas nors nepaklauso mano prašymo žmonių maistu nelepinti šuns“, – sako Batsy šeimininkė Dominyka Gimžauskaitė-Šilkaitienė laidoje „Gyvūnų manija“.

„Vieną dieną grįžusi namo radau skrandžio turinio balutes, pasiūliau savo augintinei maisto, tačiau ji nenorėjo valgyti, – Dominyka pasakoja savo istoriją, kaip vieną dieną grįžusi namo pastebėjo, jog jos augintinė Batsy negaluoja. – Išvedus į lauką, Batsy pradėjo viduriuoti. Iš karto supratau, kad jai ne šiaip sau apsinuodijimas, todėl skubiai nuvežiau pas veterinarą. Atlikus tyrimus, sužinojome, kad šuo užsikrėtė parvovirusiniu enteritu. Po diagnozės dar nesupratau, kokia tai baisi liga ir koks ilgas gijimo procesas. Košmaras truko ilgiau nei dvi savaites. Šuo ir toliau vėmė, viduriavo, pirmas penkias dienas buvo statomos lašelinės, po penkių dienų šunį ištiko traukuliai. Gydytojai suteikė tik penkis procentus vilties, kad mano augintinė išgyvens“.

„Šiuo virusu dažniausiai užsikrečia šuniukai iki vienerių metų. Galima išskirti dvi pagrindines šio viruso formas. Tai pažeidžianti žarnyną, kurią ir išgyveno Dominykos augintinė Batsy, ir pažeidžianti širdį. Žarnyno sutrikimai daug dažnesni. Gydymas būna individualus, o proceso trukmė gali užsitęsti net iki šešių savaičių. Persirgus šiuo virusu, gali išlikti žarnyno pažeidimai, ypač jei tai sunkesnė forma. Tokiems šunims, turintiems jautrų skrandį, priešas numeris vienas yra žmonių maistas nuo stalo“, – sako parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos gydytoja Ieva Plungytė.

D. Gimžauskaitė-Šilkaitienė pasakoja, kad net ir žinodami jos augintinės Batsy istoriją artimieji dažnai neatsispiria gailiai prašančioms akytėms ir nuo stalo slaptai tiesia įvairius, kaip jie patys mano, „nekaltus“ skanėstus: obuolio kąsnelį, liesos mėsos gabalėlį ar kaulą. „Jeigu kas nors duoda Batsy bet kokį maistą nuo stalo, net jei tai būtų specialiai skirti skanukai šunims, kurių nesame išbandę – po tokių „nekaltų“ vaišių mes keliaujame pas veterinarus. Šuo vemia, viduriuoja su krauju ir vėl kelias dienas trunka gydymo procesas. Dažnai susiduriu su žmonių požiūriu, kad šuo tarsi šiukšlių dėžė. Noriu, kad žmonės suprastų, jog maistas nuo stalo – tik žmonėms, o šunis galima lepinti dėmesiu, žaidimais ar ilgais pasivaikščiojimais“, – savo patirtimi dalinasi Dominyka.

„Yra kelios išeitys, jei niekaip nepavyksta susitarti su draugais ir artimaisiais dėl šuns lepinimo maistu nuo stalo, – sako I. Plungytė. – Pirmoji – kraštutinė – vykstant pas tokius žmones neimti šuns. Antroji – važiuoti su antsnukiu, tai būtų mechaninis apgynimas ir šuo tiesiog fiziškai negalėtų suvalgyti duodamo maisto. Kitas sprendimo būdas – draugams ant stalo išdalinti jau patikrintus ir jūsų augintiniui tinkamus skanukus, suplėšytus mažais gabalėliais. Tai turbūt geriausia išeitis, tačiau reikia nepamiršti normų, nes tokiu būdu labai lengva augintinį peršerti. Vis dėlto jautriems šunims svarbiausia mityba, kokybiškas premium klasės pašaras, o profilaktiškai galima duoti mineralo mikrozeogeno miltelių. Jų veikimas panašus į žmonių naudojamo angliuko. Jis suriša toksinus ir pašalina apsinuodijimo simptomus“.

Dominykos ir jos augintinės Batsy istorija, pasakojimas apie šelčių veislės šunis, įspūdingiausių vasaros renginių apžvalga ir linksmas konkursas laidoje „Gyvūnų manija“ šį sekmadienį, 9 val. per TV6.