Iki amžiaus pabaigos atsisakyti anglies dvideginį išmetančių technologijų ir iš esmės pertvarkyti ekonomikas. Jei šie siūlymai bus įgyvendinti, pasak aplinkosaugos ekonomisto profesoriaus Anilo Markandya, planeta bus išgelbėta nuo didelių klimato pokyčių.

„Jei manęs paklaustumėte, ar esi tikras, kad tai pavyks, negalėčiau atsakyti, kad esu absoliučiai tikras. Tačiau, jei paklaustumėte, ar turėtume pabandyti, atsakyčiau, kad nieko nedaryti ir palikti tokią riziką ateities kartoms yra neįmanoma“, – LRT RADIJUI teigia A. Markandya.

Už pastangas gilinant žinias apie klimato kaitą ir jos stabdymo būdus 2007-aisiais drauge su kitais jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Spalio viduryje Kauno technologijos universiteto (KTU) kvietimu A. Markandya lankėsi Lietuvoje.

– Dabar apie klimato kaitą daug kalbama visame pasaulyje. Nepaisant to, daug žmonių to nelaiko realiu reiškiniu, išskyrus gal ekstremalius orus. Viena iš priežasčių yra ta, kad klimato kaitos poveikis yra kompleksinis. Kokie jo aspektai Jums asmeniškai kelia didžiausią nerimą?

– Iš dalies man nerimą kelia būtent tie ekstremalūs klimato reiškiniai. Jie darysis vis nuožmesni ir paveiks žmones visame pasaulyje, ypač – vidutinėse platumose, prie ekvatoriaus, daugiausia – besivystančiose šalyse. Man atrodo, tai – labai svarbu.

Kitas dalykas yra kylantis jūros lygis, kuris paveiks daugelį šalių, taip pat – ir jūsų.

O trečiasis susijęs su vandeniu. Vienos šalys ims jausti vandens trūkumą, o kitose bus daugiau potvynių. Padažnės gausių kritulių, ir tai sukels upių potvynius, kuriuos jau stebime. Prie to prisidės ir audros jūrose.

– Dažnai apie tokius klimato kaitos sukeltus reiškinius kalbama kaip apie tolimos ateities problemas. Todėl žmonės linkę manyti, kad jų gyvenimo tai nepalies. Kaip greitai galime tikėtis pamatyti reiškinius, apie kuriuos kalbate?

– Na, tai priklauso nuo to, kiek jums metų. Dvidešimtmečiai ir jūsų šalyje gali tikėtis sulaukti 90 metų. Vadinasi, kalbame apie 70 metų. Manau, kad tikrai galime tikėtis labai reikšmingų klimato reiškinių per tą laikotarpį. Koks bus jų mastas, priklauso nuo to, kaip mums seksis mažinti šiltnamio dujų išmetimus. Tačiau net ir vyresniems žmonėms, tokiems, kaip aš, kuriems jau yra daugiau nei 60 ar 70 metų, ateityje gali tekti su tuo susidurti dažniau. Tik galbūt ne tokiu mastu, kaip per ateinančius septynis dešimtmečius, bet tikrai.

Jau dabar tai stebime. Vidutinė metinė temperatūra kyla. Kiek teko kalbėti su lietuviais, jie mini, kad žiemos ne tokios šaltos, kaip anksčiau. Taip yra todėl, kad klimato kaita vyksta. Net tokio pokyčio, kaip 0,6 laipsnio Celsijaus, yra gana, kad pastebėtume skirtumą. Tačiau tikimasi vidutinės metinės temperatūros kilimo mažiausiai dviem laipsniais Celsijaus iki šio amžiaus pabaigos pasauliniu lygiu, o gal net keturiais. Tai būtų labai daug.

– Tai, ką minite, yra Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (TKKT) darbo išvados. Jūs esate jos narys ir dalyvaujate, rengiant tarybos ataskaitas. Tiems, kurie apie šią tarybą nedaug žino, papasakokite daugiau.

– Darbas vyksta trijose grupėse. Viena jų yra mokslinė, ji domisi meteorologija, orų pasikeitimais ir pan. Kita – klimato kaitos poveikiu. O trečia – jo mažinimo būdais. Kiekvienoje yra apie tūkstantis mokslininkų iš viso pasaulio valstybių. Sumanymas toks, kad susirinkę geriausi šios srities specialistai pasistengtų rasti sutarimą.

Mes, kaip mokslininkai, rašome ataskaitas, kurios yra vertinamos kitų žmonių, kurių nėra taryboje. Mes atsižvelgiame į jų pastabas, o po to ataskaitos keliauja šalių vyriausybėms, kurios pateikia savo komentarus, sutinka arba ne. Tik po to yra parengiama galutinė ataskaitos versija, kuri yra bendro mokslininkų ir vyriausybių darbo rezultatas. Taip ji tampa labai įtakingu dokumentu.

– Jūs prisidėjote, rengiant ne vieną tokių ataskaitų. Už tai 2007 m. drauge su kolegomis ir buvusiu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viceprezidentu Alu Gore`u buvote apdovanotas Nobelio premija. Tikriausiai dažnai sulaukiate klausimo apie tai, kiek užtikrinta yra mokslininkų išvada, jog klimato kaita vyksta dėl žmonių kaltės. Ar tai jau toks neginčijamas faktas, kaip tai, kad Žemė sukasi apie Saulę?

– Manau, kad tuo esame tikri. Yra labai labai mažai tam prieštaraujančių, nors tokių yra. Daugiausia netikrumo yra dėl šiltnamio dujų išmetimų sukelto klimato kaitos poveikio masto ateityje. Gali būti, kad metinė temperatūra kils dviem, trimis arba keturiais laipsniais.

Tas netikrumas yra didelė problema. Nes, jei pokyčiai bus minimalūs, poveikis bus gana nedidelis. Jei vidutiniai, tuomet padėtis bus gana rimta. O, jei dideli, mus ištiks katastrofa. Todėl planuoti turime štai tokio netikrumo sąlygomis.

– Vienas iš Jūsų mokslininkų grupės uždavinių yra pateikti rekomendacijas politikos formuotojams. Kaip jas formuluojate, jei susiduriate su tiek daug netikrumo?

– Stengiamės padėti formuoti tokią politiką, kad didelių pokyčių tikimybė būtų labai maža. Negalime užtikrinti, kad jie nenutiks, bet stengiamės kiek įmanoma sumažinti tikimybę. Todėl iš esmės siūlome iki šio amžiaus pabaigos atsisakyti anglies dvideginį išmetančių technologijų. Vadinasi, būtina iš esmės pertvarkyti mūsų ekonomikas. Mes manome, kad, jei tai bus padaryta, planeta bus išgelbėta nuo didelių klimato pokyčių. Jei tai pavyks.

Jei manęs paklaustumėte, ar esi tikras, kad tai pavyks, negalėčiau atsakyti, kad esu absoliučiai tikras. Tačiau, jei paklaustumėte, ar turėtume pabandyti, atsakyčiau, kad nieko nedaryti ir palikti tokią riziką ateities kartoms yra neįmanoma. Todėl, priimdami sprendimus didelio netikrumo sąlygomis, vadovaujamės vadinamuoju atsargumo principu. Jis yra daugelio klimato kaitos valdymo politikos priemonių pagrindas.

– Tai, ką minite, yra susiję su žaliąja ekonomika, apie kurią esate daug rašęs. Tai susiję su energetika, iškastinio kuro atsisakymu ir kitais ekonomikos pokyčiais, galvojant apie poveikį aplinkai. Tai nėra nauji dalykai, tačiau kodėl jie taip sunkiai tampa norma?

– Jau tris dešimtmečius turime darnaus vystimosi sąvoką. Ši idėja irgi sunkiai skynėsi kelią. Prireikė laiko, tačiau dabar visi apie tai kalba ir sutinka, kad tai – gera idėja.

Tam tikra prasme judame gera linkme, nes daugiau dėmesio skiriame aplinkosaugos problemoms, ilgalaikių sprendimų poveikiui, taip pat skurdo ir nelygybės klausimams. Taigi sprendžiame šias problemas, jos yra politinių diskusijų dalis ne tik jūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

Šiame kontekste, žalioji ekonomikos idėja yra darnaus vystimosi idėjos tąsa. Ji siekia ekonominių reformų, kurios padėtų užtikrinti tvaresnę ateitį mūsų vaikams. Ekonomikos poveikis darniam vystimuisi yra kur kas didesnis, nei dažnai manoma. Kartais tai vadinama skirtingais vardais.

Pavyzdžiui, „žiedinė ekonomika“ yra kitas būdas pasakyti, kad reikia išmintingiau naudoti gamtinius išteklius, vengti atliekų ir spręsti klimato kaitos problemą. Naudodami daugiau atsinaujinančių išteklių, judame tokios ekonomikos link.

Taigi manau, kad žalioji ekonomika, darnus vystymasis ir žiedinė ekonomika yra glaudžiai susijusios idėjos. Siekdami įtikinti vyriausybę sukti šiuo keliu, jau pradedame matyti šiokią tokią pažangą.

– Jei gana sunkiai sekasi imtis priemonių, mažinant klimato kaitos poveikį, gal daugiau dėmesio reiktų skirti prisitaikymui?

– Yra aišku, kad reikia ir to, ir to. Prisitaikymo priemonės yra tikrai būtinos, nes, net jei ir sumažinsime šiltnamio dujų išmetimą iki amžiaus vidurio, klimato kaitos poveikis jus jaučiamas. Tam reikia ruoštis.

Be to, mes galime prisitaikyti ir teigiamiems pokyčiams. Jūsų šalyje gali atsirasti galimybė padidinti žemės ūkio produkcijos kiekį. Todėl jūsų vyriausybė ir mokslininkai turėtų domėtis, kaip išvesti tinkamas augalų veisles, kad būtų galima pasinaudoti šiltėjančio klimato teikiamomis galimybėmis. Galimas daiktas, kad, šiltėjant orams, jūsų kurortai taps patrauklesni turizmui. Tai nėra blogai. Ne viskas, kas susiję su klimato kaita, yra blogai. Tad tuo taip pat reiktų pasinaudoti.

Tačiau kartu turime ir mažinti šiltnamio dujų išmetimus. Mūsų studijos rodo, kad, jei tai nebus daroma, prisitaikymo galimybės bus ribotos. Nepajėgsime tinkamai prisitaikyti iki 2060-ųjų ar 2070-ųjų. Todėl tų veiksmų būtina imtis dabar.

– Klimato kaitos politikos ambicijos priklauso ir nuo visuomenės palaikymo. Pokalbio pradžioje Jūs pripažinote, kad mokslo bendruomenėje daug netikrumo. Viešos diskusijos – dar painesnės, jose apstu ir niūrių prognozių, ir klimato kaitos skeptikų. Kaip pats vertinate diskusijas spaudoje?

– Žiniasklaida visuomet tokia. Skeptikai visada sakys, kad tai – nesąmonė. Taip bus dar ilgai. Kai Galilėjus pasakė, kad Žemė nėra Saulės sistemos centras, prireikė 200 metų, kad skeptikai galiausiai tam pritartų. Galbūt įtikinti klimato kaitos skeptikus prireiks dviejų šimtų metų. Tačiau nežinau, kas tuomet bus nutikę su mūsų planeta. Tokių žmonių visada bus.

Tačiau, kita vertus, kai kurios nevyriausybinės organizacijos irgi perlenkia lazdą. Tai mums irgi nepadeda, nes kelia sumaištį. Bet laisvame pasaulyje visi turi teisę pasisakyti ir neturėtume bandyti jų sustabdyti.

Žinoma, kad vyriausybė turėtų klausytis tų diskusijų ir vertinti mokslinius įrodymus, kurie yra. Tai ne vienas, o 3 tūkst. mokslininkų iš viso pasaulio, kurie sako – manome, kad yra taip. Manau, kad, jei pasiseks, būtent tai ir nulems politikos priemones ateityje.

– Viename interviu esate pripažinęs, kad mokslininkams visgi sunku įtikinti visuomenę, net kai jie turi galimybę kalbėtis tiesiogiai. Kai sutinkate skeptiką, kokius argumentus pats naudojate?

– Skeptikui tiesiog pasakau, kad jis paprasčiausiai klysta. Turime statistiką, o taip pat – daug įrodymų, kad tai sukėlė žmonės. Siūlau jam pasižiūrėti į įrodymus. Tam pritaria 99 proc. mokslininkų. Skeptikams tai labai sunku užginčyti.

Yra tokių, kurie taip pat mano, kad po dešimties ar dvidešimties metų kas nors ras būdą iš karto išspręsti visas iškastiniu kuru paremtos ekonomikos problemas. Galbūt ir ras, o galbūt ne. Manau, kad rizika yra pernelyg didelė. Todėl turime dabar imtis veiksmų dėl ateities kartų.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie jaučiasi bejėgiai šios didelės ir sudėtingos problemos akivaizdoje, arba tiems, kurie gyvena mažoje šalyje ir jų pastangos atrodo nereikšmingos pasauliniu lygiu?

– Pasakyčiau, kad daugeliu atvejų patarimai dėl to, ką galima padaryti dėl klimato asmeniškai, yra naudingi jums patiems. Jei, užuot važiavę automobiliu, einate pėsčiomis, tai naudinga sveikatai. Turime daugybę tai patvirtinančių studijų. Vienur galima eiti, kitur galima važiuoti dviračiu. Sumažėjusi tarša miestuose teigiamai veikia sveikatą. Pastatų renovacija ir efektyvi šildymo įranga ne tik padeda taupyti energijos išteklius, bet ir pinigus. Tokios priemonės yra naudingos ir patiems žmonėms.