Todėl šių visame pasaulyje paplitusių didžiapėdžių meškų pėdsakus galima nesudėtingai atskirti nuo tų, kuriuos palieka protingasis žmogus. Štai keletas didžiapėdžių meškų pėdsakų identifikacijos požymių:

Jūsų pastebėti pėdsakai yra už apsauginės tvorelės? Jeigu taip, tai yra didžiapėdė meška;

Pastebėti pėdsakai veda į statų kopų šlaitą? (Ne)sveikiname, jūs aptikote didžiapėdės meškos pėdsakus;

Naglių gamtinio rezervato mokomojo tako pabaigoje, atsistoję ant apžvalgos aikštelės, matote pėdsakus, kurie sunaikino natūraliai supustytas smėlio bangeles puošiančias baltąsias kopas? Čia ir vėl būta didžiapėdžių meškų.

Kuršių nerijos nacionalinis parko specialistai turi gerą žinią – didžiapėdės meškos gali evoliucionuoti į protingąjį žmogų ir tam tereikia labai nedaug:

Nesilankyti gamtiniuose rezervatuose neleistinose ir tam nepritaikytose vietose, išskyrus:

Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose galima eiti tik drėgnąja, jūros užliejama, paplūdimio dalimi (Grobšto gamtiniame rezervate nueiti iki Lietuvos Respublikos sienos apsaugos zonos (SAZ) ir grįžti atgal į Nidos pajūrio rekreacinę teritoriją);

Naglių gamtinį rezervatą galima pravažiuoti dviračių taku;

Pėsčiomis galima apsilankyti Naglių gamtinio rezervato mokomajame take.

Lankantis Naglių gamtinio rezervato mokomajame take, Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje esančioje Parnidžio kopoje neiti už draudžiančiųjų ženklų, tvorelių. Nekilti ir nesileisti kopų šlaitais.

Gyvenime laikytis požiūrio, kad viską, ką matome ir kuo galime džiaugtis bei gėrėtis šiandien, turime išsaugoti ateities kartoms.