Organizacijos „Greenpeace“ teigimu, maždaug 40 naujų užtvankų statybos negrįžtamai paveiks tenykščių žmonių gyvenimą ir Amazonės regiono ekosistemą, o to negalima pateisinti net ir ekonomine nauda.

Penkios didžiulės ir 35 mažesnio dydžio užtvankos planuojamos statyti Tapajos upėje ir jos intakuose. Šis projektas itin skatinamas vyriausybės, inžinerijos ir energetikos įmonių. Manoma, kad užtvankų statyba ir hidroelektrinių kūrimas galėtų padėti išvengti recesijos ir elektros trūkumo. Naujausios didelio pajėgumo hidroelektrinės turėtų būti pastatytos iki 2024 m., o užtvankos atvertų kelią ir masinei regiono industrializacijai.

Tačiau „Greenpeace“ abejoja oficialiomis valdžios prognozėmis ir mano, kad tokiems milžiniškiems projektams prireiks kur kas daugiau gamtos išteklių, nei numatyta. Nežiūrint į tai, kad statant užtvankas būtų užlieti šimtai kvadratinių kilometrų nepaliestų miškų, nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad ateityje tai tik paskatintų tolimesnį miškų naikinimą, nekontroliuojamą ekonominę zonos eksploataciją. Visa tai turėtų pražūtingas ekologines pasekmes visam Amazonės baseinui.

Naujausioje organizacijos „Greenpeace“ ataskaitoje teigiama, kad yra kitų kur kas mažiau žalingų būdų energijai pasigaminti. Aplinkosaugininkai abejoja, ar hidroelektrinių energija yra užtektinai patikimas ir efektyvus pasirinkimas kainos prasme, mat energijos išgavimas remiasi vien užtvankomis. Organizacija atkreipia dėmesį, kad užtvankų statyba paveiktų ne tik Amazonės regiono ekosistemą, bet ir vietos gyventojus. Pavyzdžiui, Munduruku genties žmonės, jei būtų pastatyta viena iš užtvankų, prarastų savo žemes. Vietoj vietų, kuriose per šimtmečius gyveno čionykščiai žmonės, atsirastų šešta pagal dydį pasaulyje hidroelektrinė. Jos užtvanka būtų 7,5 km pločio ir, skaičiuojama, dėl jos būti užlieti šimtai kvadratinių kilometrų Amazonės atogrąžų miško. 

Planai statyti šią užtvanką kol kas sustabdyti, nes Brazilijos aplinkosaugos agentūra kol kas statybai neišduoda licencijos. Agentūra taip pat išreiškė abejonių dėl galimo neigiamo poveikio čiabuvių bendruomenėms. Munduruku gentis jau ne vienerius metus kovoja su Brazilijos vyriausybe, kad ši oficialiai pripažintų jų gyvenamas žemes. Nevyriausybinės organizacijos padėjo genčiai pažymėti jų žemes, įdiegti saulės baterijas, kad taip būtų gaminama energija. Munduruku atstovai teigia, kad ši kova yra ne tik tarp jų genties ir valdžios, bet tarp Brazilijos valdžios ir visų žmonių, kuriems svarbi žemės gerovė, mat vyriausybės remiamas projektas kėsinasi dar labiau pažeisti vieną svarbiausių miškų planetoje.

O vyriausybė remia šį ambicingą, tačiau ir aplinkai žalingą projektą, nes taip didžiulė Amazonės baseinui priklausanti Tapajos upė taptų svarbia industrine vieta, iš kurios regione užauginti produktai, ypač sojų pupelės, galėtų būti laivais plukdomi tiesiai į Atlanto vandenyną, kad pasiektų Europą ir JAV. Munduruku ir dar trys regiono gentys kaltina ir taip į korupciją įklimpusią vyriausybę pasidavus verslo atstovų spaudimui.

Organizacija „Greenpeace“ ragina statybos kompanijas atsisakyti statyti užtvankas, tačiau tiek Brazilijos, tiek JAV, Europos ar Kinijos kompanijos jau dabar yra parengusios projektus užtvankų statybai. Aplinkosaugininkai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad Brazilijos ekonominis vystymasis remiasi į ekologinę Amazonės baseino gerovę. Dėl numatytų užtvankų statybos būtų užlietas didesnis plotas už Londono, Paryžiaus ir Amsterdamo bendrai sudaromą plotą, o tai sukeltų grėsmę kai kurių gyvūnų rūšių išlikimui.