Tai darbas, trunkantis visus metus ir dažnai daugiau nei aštuonias valandas per dieną, visą savaitę. Kiekvienas miškininkas supras, jog miškas, kaip vaikas, nuolat reikalaujantis dėmesio, rūpesčio, nepaisant nei paros, nei metų laiko ir tik po keliasdešimt metų gali pasakyti, jog užauginai tinkamą, brandų ir visuomenei naudingą mišką.

Svarbiausia – miško atkūrimas

Pagal Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytas kirtimų apimtis, kasmet yra iškertama dalis miškų, kuri turi būti atsodinta per trejus metus, o vėliau nuosaikiai ugdoma ir prižiūrima, kol tampa tvirtu mišku. Šiam darbui tinkamos tik kelios pavasario savaitės, tad miškininkai atidžiai ruošia sodinukus, organizuoja miškasodžius ir džiaugiasi kiekvienais metais vis gausesniu savanorių sodintojų būriu.

Miškui nuolat gresia pavojai

Visi galėtume išvardinti keletą, plika akimi pastebimų pavojų, kaip antai, gaisrai, audros ar medienos vagišiai. Taip pat neatsakingi miško lankytojai, paliekantys ne tik šiukšles, bet ir smilkstančias nuorūkas ar degančias laužavietes. Tačiau miškas turi ir nematomų priešų: ligų, kurios pažeidžia medžių šaknis, kamienus ar lapiją. Būtent miškininkai atsakingai atlieka sanitarinę miško apsaugą ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose bei tvarko lankytojų sukeltus padarinius ir paliktas šiukšles.

Kiekvienam iš mūsų

Viena svarbiausių miškininko pareigybių – socialinė funkcija. Tai lietuvių ypač pamėgtų rekreacinių (poilsinių ir pažintinių) zonų įkūrimas ir priežiūra. Visuomenės švietimas apie elgesio taisykles miške, pažintinių renginių bei ekskursijų organizavimas miškuose ir medelynuose. Taip pat renginiai ir stovyklos mažiesiems miško bičiuliams: inkilų kūrimo konkursas ir jų įkėlimas, gandrų parskridimo ir kitos gamtos pažinimo šventės, sėjinukų sėjimas, žvėrelių maitinimas šaltuoju metų laiku ir kita. Visa tai tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtų pažinti ir puoselėti mišką, kaip savo namus.

Miškininkas – ir kasdienė duona

Lietuvos miškai driekiasi per visą šalies teritoriją, o jų priežiūrai reikalingas gausus būrys specialistų. Visų jų dėka Lietuva 2012-tais metais buvo pripažinta geriausiai miškus saugančia ir tvarkančia valstybe pasaulyje (Jeilio (JAV) universiteto kasmetinis aplinkos gerovės indekso vertinimas). Tai ir ypač svarbios darbo vietos mūsų šalies rajonuose ir mažai apgyvendintose, tačiau miškingose teritorijose.