Žirafa – aukščiausias žinduolis, kuris į žemę žiūri iš 6 metrų aukščio. Ką tik gimę jaunikliai taip pat ne žemi, apie 2 metrų ūgio ir auga jie labai gretai – po 3 milimetrus per dieną. Didelis ūgis žirafoms – privalumas, jos gali maitintis maistu, kurio kiti gyvūnai nepasiekia. Šių gyvūnų iežuvis labai ilgas – vidutiniškai 50 centimetrų ilgio, ir tai – tobulas įrankis skaniausiems lapeliams ir šakelėms pasiekti.

Afrikos aukštaūgių kailis unikalus, kiekvieno gyvūno raštas skirtingas ir nesikeičia visą gyvenimą. Jis sudarytas iš dėmelių, kurios gali būti oranžinės, kaštoninės, rudos ar netgi beveik juodos spalvos. Kailio raštas – tai tarsi savanos miškų šešėlių žaismas, kuris padeda žirafoms maskuotis.

Šie gyvūnai draugiški, gyvena bandomis ir bet kada gali prisijungti prie kitos žirafų grupės. Patinai laikosi toje teritorijoje, kurią išsikovojo dar jaunystėje, o įžengus i svetimas valdas, santykius aiškintis tenka su vietos vadu. Kaklas stipriausia žirafos kūno dalis, todėl ir aiškindamiesi santykius patinai vienas kitą kviečia į kaklų dvikovą.

Žirafos, nors jų yra net 9 porūšiai, nykstanti rūšis. Prie to stipriai prisidėjo žmonės, kadangi jas medžiojo visoje Afrikoje. Mėsą naudojo maistui, iš uodegos plaukų gamino apyrankes, kaklo papuošalus. Uždangalus, sandalus ir būgnus gamino iš odos, o stygas muzikos instrumentams iš sausgyslių. Taip pat prie šių savanos gyventojų nykimo prisideda ir infrastruktūros kūrimas, kelių tiesimas, iškasenų kasimas.

Lietuvos zoologijos sode gyvenantis Rotšildo žirafiukas Griaustinis dalyvauja Europoje nykstančių rūšių veisimo programoje (eng. European Endangered species Programme EEP).

Susipažinti tiek su Griaustiniu, tiek su Nino kiekvienas gali apsilankęs zoologijos sode, o liepos 2 d. vyks šventė „Zoologijos sodo gimtadienis Afrikoje“, kurios metu bus vedama edukacija apie šiuos ir kitus Afrikos gyvūnus.