Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad du žmonėms skausmui malšinti naudojami vaistai – aspirinas ir lidokainas – reikšmingai sumažino norveginių omarų (Nephrops norvegicus) vengimo reakciją į elektros šoką. Mokslininkai teigia, kad šie vaistai slopino gyvūnų skausmo apdorojimą, o tai rodo, jog uodegos mojis yra skausmo refleksas, o ne paprasta streso reakcija.
„Faktas, kad žmonėms sukurti nuskausminamieji vaistai taip pat veikia norveginius omarus, rodo, kiek panašios yra mūsų funkcinės savybės. Štai kodėl svarbu rūpintis, kaip elgiamės su vėžiagyviais ir kaip juos žudome, lygiai taip pat, kaip elgiamės su vištomis ir karvėmis“, – sakė Geteborgo universiteto (Švedija) gyvūnų fiziologijos profesorė Linn Sneddon.
Pažymima, kad kai kuriuose regionuose – įskaitant Norvegiją, Naująją Zelandiją, Austriją ir kai kurias Australijos dalis – jau uždrausta virti gyvus vėžiagyvius dėl gyvūnų gerovės priežasčių. Nauji duomenys gali sustiprinti spaudimą platesnėms reformoms.
Jungtinėje Karalystėje svarstomi panašūs teisės aktai, o mokslininkai ir pramonės atstovai tiria elektros šoko taikymą omarams ir krabams kaip potencialiai humaniškesnę alternatyvą.
Šokiruojančiai skausminga omarams
Norėdami suprasti, kaip omarai reaguoja į skausmą, tyrėjai suskirstė 105 norveginius omarus į kelias grupes. Dalis jų buvo kontrolinės grupės, kurioms nebuvo taikomas elektros šokas, o kitoms buvo duodamas lidokainas arba aspirinas.
Lidokainas buvo ištirpinamas omarų rezervuaruose, o aspirinas suleidžiamas tiesiogiai. Vėliau trys grupės buvo veikiamos 9,09 volto metrui elektrine srove 10 sekundžių, o jų elgesys stebėtas prieš poveikį, jo metu ir dvi valandas po jo.
Po elektros poveikio omarai bandė pabėgti, naudodami uodegos mojį – staigų judesį, leidžiantį greitai pasitraukti iš pavojingos zonos. Šis elgesys pasireiškė tik paveiktose grupėse.
Tačiau prieš elektros šoką gavus nuskausminamuosius vaistus, reakcija smarkiai sumažėjo: tik 7 iš 13 omarų, gavusių lidokainą, ir 3 iš 13, gavusių aspiriną, reagavo uodegos mojais. Negydytoje grupėje reakcijos buvo gerokai intensyvesnės.
Pasak mokslininkų, tai rodo, kad elektros šokas sukėlė ne tik raumenų susitraukimus, bet ir skausmingus pojūčius. Jei reakciją būtų sukėlusi tik fizinė stimuliacija, nuskausminamieji neturėtų tokio poveikio.
Gydymas skausmą malšinančiais vaistais sumažino vengimo elgesį, todėl tyrėjai daro išvadą, kad ši reakcija turi neurologinį pagrindą – nocicepciją. Tai procesas, kai kenksmingo dirgiklio signalai perduodami į smegenis ir sukelia skausmo pojūtį.
Papildomi įrodymai
Šis tyrimas papildo vis gausėjančius įrodymus, kad krabai, aštuonkojai ir kiti bestuburiai gali jausti skausmą. Ankstesni tyrimai parodė, kad vėžiai atsiskyrėliai, veikiami elektros srovės, palikdavo savo kriaukles, siekdami išvengti dirgiklio.
Aštuonkojai demonstravo dar sudėtingesnį elgesį – jie vengė vietų, susijusių su skausmu, ir rinkosi tas, kurios siejosi su palengvėjimu.
Jungtinėje Karalystėje krabai, omarai ir aštuonkojai pagal 2022 m. Gyvūnų gerovės įstatymą jau pripažįstami sąmoningais gyvūnais, galinčiais jausti skausmą. Naujoji Zelandija taip pat reikalauja, kad tokie gyvūnai prieš skerdimą būtų be sąmonės.
(be temos)
(be temos)
(be temos)