Šarkos, šimtmečius laikytos papuošalų vagilėmis, iš tikrųjų atsargiai reaguoja į blizgančius daiktus, teigiama vienoje mitus griaunančioje studijoje.

Atlikę virtinę bandymų, Didžiosios Britanijos gyvūnų elgsenos tyrėjai nustatė, kad tie ilgauodegiai juodai balti paukščiai toli gražu nėra kleptomanai, o veikiau bijantys nepažįstamų objektų.

Mokslininkai išdėliojo įvairių daiktų – blizgančių ir matinių – įvairiose Ekseterio universiteto miestelio vietose ir stebėjo laukinių bei nelaisvėje augintų šarkų reakciją.

Tarp tų daiktų buvo metalinių varžtų ir žiedų, iš kurių pusė buvo nudažyti mėlyna matine spalva, o kiti palikti blizgantys, taip pat aliuminio folijos skiautė. Tarp daiktų tyrėjai paliko riešutų krūvelių.

„Per 64 bandymus šarkos atliko kontaktą su blizgančiais daiktais tik dukart, – sakoma universiteto pranešime apie studiją, paskelbtą žurnale „Animal Cognition“. – Abu kartus buvo pakeltas sidabrinis žiedas – ir nedelsiant numestas.“

Šarkų ne tik neviliojo blizgučiai: panašu, kad tiems paukščiams būdinga neofobija – naujų daiktų baimė, nurodė studijos autoriai. Jos baidėsi tiek blizgančių, tiek matinės spalvos daiktų, buvusių netoli riešutų krūvelės, kai atskrisdavo palesti.

Šarkos laikomos vienais iš nuovokiausių paukščių. Europos folklore jos dažnai vaizduojamos kaip negalinčios atsispirti blizgantiems daiktams ir vagiančios nuo palangių papuošalus bei nešančios į savo lizdus.

Įsivaizduojami šarkų kleptomaniški įpročiai buvo apdainuoti vienoje Džoakino Rosinio (Gioacchino Rossini) operoje ir vaizduojami vienoje komiksų knygelėje apie Tintino nuotykius.

„Atrodo tikėtina ... kad su jomis susijęs folkloras yra kultūrinio generalizavimo ir pasakojimų, o ne įrodymais pagrįstas rezultatas“, – sakoma studijos išvadoje.

„Mes dar kartą pademonstravome, kad jos yra nuovokios: šarkos nejuto impulsyvios traukos blizgantiems objektams – jos nuspręsdavo laikytis saugaus atstumo, kai tie daiktai būdavo nauji ir netikėti“, – sakė viena iš studijos autorių Natalie Hempel de Ibarra (Natali Hempel de Ibara).