Ši labai agresyvi vėžiagyvių rūšis Lietuvoje pirmą kartą aptikta pernai Kuršių mariose ir Šventosios upės žiotyse. Manoma, kad krevetėmis žudikėmis pramintos gauruotosios šoniplaukos į Lietuvą atkeliavo kartu su laivais, prisitvirtinusios prie įvairių jų dalių.

Aplinkos ministerijos teigimu, jeigu ši rūšis toliau sparčiai plis Baltijos jūros baseine, kils didelė grėsmė vietos rūšims ir buveinėms.

Gauruotosios šoniplaukos yra mažos – nuo 3 mm iki 3 cm dydžio, bet labai plėšrios. Jos ėda visus už jas mažesnius gyvūnus: kitas šoniplaukas, žuvų mailių, žirgelių lervas ir t. t. Todėl vandens telkinyje labai sumažėja žuvų arba jos net visai išnyksta, sunaikinus mailių. Be to, sumažėja maisto paukščiams, varlėms ir kitiems vandens gyvūnams.

Negana to, „krevetės žudikės“ atsparios deguonies trūkumui, temperatūros svyravimams, druskingumui, todėl gali plisti įvairiausiuose vandens telkiniuose.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Janulaitienės teigimu, pagrindinė priemonė kovoti su šia rūšimi – reikiamai prižiūrėti laivų ir žvejybos įrangą (plauti, džiovinti), kad šie invaziniai vėžiagyviai nebūtų pernešami į naujus vandens telkinius. Gauruotąsias šoniplaukas draudžiama naudoti kaip gyvą masalą žvejybai.

Į naująjį invazinių rūšių sąraše vietoj raudonausio raštuotojo vėžlio porūšio įtraukta visa raštuotojo vėžlio rūšis. Todėl draudžiama laikyti, parduoti, veisti, paleisti į gamtą visų šios rūšies porūšių gyvūnus: raudonausius, paprastuosius ir kamberlandinius raštuotuosius vėžlius.

Sąraše taip pat yra juodažiotis ir nuodėgulinis grundalai, kanadinė berniklė, kanadinė audinė, mangustas, ondatra, paprastasis meškėnas, pilkoji žiurkė.

Invaziniais augalais laikomi Sosnovskio barštis, raukšlėtalapis erškėtis, vėlyvoji ieva, muilinė guboja, uosialapis klevas, gausialapis lubinas, tankiažeidė rugštynė ir kt.

Iš sąrašo išbrauktos keturių gyvūnų rūšys: paprastoji dreisena, baltoji jūrų gilė, apželtkojis krabas ir spygliuotoji vandens blusa.

Iš šio dokumento taip pat išbraukta nuostata, kad tam tikrų invazinių augalų rūšių individai urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinami.

Invazinės augalų ir gyvūnų rūšys, mokslininkų nuomone, daro didelės žalos ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga dėl jų kasmet praranda apie 12,5 mlrd. eurų.