Kai Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) maisto ir žemės ūkio sektorius (FAO) prieš penkerius metus prabilo apie bado problemos sprendimą naudojant daugiau vabzdžių maistui – tai atrodė lyg dar viena ne visiškai rimta iniciatyva rimtai problemai spręsti. Anokia paslaptis, kad „išradingi“ pasiūlymai, kaip stebuklingu būdu išspręsti bado problemą - dažni ir neturi jokios tąsos.

Taip jau sutapo, kad šis pasiūlymas buvo paskelbtas beveik tuo pat metu, kai JTO pripažino, kad iki tol panacėja nuo bado laikytos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kultūros problemos neišspręs. Bado šaknys pirmiausia slypi maisto išteklių valdyme.

Iniciatyva visuotinai naudoti vabzdžius maistui greičiausiai taip ir būtų nugrimzdusi užmarštin, jei ne paukščių mitybos raciono entuziastai Europos Komisijoje. Jų užsakymu pradėtas mokslinis tyrimas siekiant nustatyti, kaip europiečio racioną galėtų papildyti skraidantys, ropojantys ir žemę kasantys mažieji padarai.

Naudingesni ir aplinkai, ir žmogaus organizmui

„O ką čia tirti? Tai juk skanu, sveiką ir pigu“ - pasakytų turbūt kiekvienas tailaindietis, kinas ar Afrikos gyventojas. Juk vabzdžių naudojimas maistui turi gilias tradicijas daugelyje kultūrų.

Paskaičiuota, kad maistui vartojama per 1700 įvairių vabzdžių rūšių ir tai vyksta net 113 pasaulio valstybių. Maistui vartojamos ir lervos, ir suaugę vabzdžiai. Ir net grėsmingieji vorai tarantulai ar nuodingieji skorpionai dažnai atsiduria lėkštėje. Taigi, sutikime, kad ir mes puikiai galėtume paskanauti žiogų salotų ar sliekų troškinio. GRYNAS.lt jau yra pateikęs skrudintų tarakonų receptą. Tik kodėl retas susigundytų tokius patiekalus išbandyti?

Mūsų, kaip krikščioniškos pasaulėžiūros atstovų, mitybos įpročiai iš tiesų yra stipriai nulemti taisyklių, kurios daugeliu atvejų atkeliavo iš judaizmo. Šioje religijoje mitybos reglamentavimas (kašrutas) yra ypatingai griežtas. Vėžiagyvius, jūros padarus, žuvis, neturinčias žvynų ir dar daug kitų valgomų padarų valgyti yra griežtai draudžiama. Ir mūsų mityboje yra tabu, kylančių ne iš būtinybės, o iš tradicijos.

O žiūrint objektyviai, vabzdžių vartojimas maistui turi aibę privalumų. Pavyzdžiui,
vadinamieji miltų kirminai 100 g svorio turi net 90 g labai naudingų Omega-6 riebalų, o tas pats kiekis jautienos - tik 10 gramų. Ir net paprasčiausi žiogai  šiuo atžvilgiu lenkia jautieną net 4 kartus.

Vabzdžių produktų maistingumas dažnai yra aukštesnis, nei mums įprasto maisto. Taip, vabzdžių produktuose - beveik 2 kartus daugiau kalorijų, nei kukurūzuose. Vabzdžiai - ne mėsa, bet skėriams, vorams ar kirmėlėms „auginti“ reikia kur kas mažiau pastangų ir planetos išteklių.

Plinta ekstremalią mitybą propaguojančios knygos

Na, o tai, kad kai kurios vabzdžių rūšys yra tiesiog naudingų baltymų lobynas, daugelis jau esame girdėję. Štai jau mano minėtų skėrių baltymų atsargos siekia 28 g/kg , o, pavyzdžiui, kiaulienos - 15 g/kg. Išauginti 1 kilogramą žiogų ar skėrių reikia 1,7 kilogramo pašaro, kai tuo metu kiaulei tenka 2,5 kilogramo pašaro vienam kilogramui jos masės. Ir net daliai žmonių įgrisę tarakonai yra puikiai tinkami maistui.

1998-ųjų knygos „Nemirtingasis tarakonas“ autorius D.Dž. Gordonas rašo „...laikas atrasti pasaulį, kurio mes iki šiol vengėme“ ir šį jo raginimą daug kas išgirdo. Vieni didžiausių iš tarakonų – Madagaskaro tarakonai jau užkariauja Europos egzotiškų restoranų valgiaraščius.

Susidomėjimas valgomais vabzdžiais didėja, kaip ir gausėja įvairių leidinių, skirtų populiarinti tokiam maistui. Be skandalingos Dž Hopkinso knygos „Ekstremali virtuvė“, kurioje pasakojama ne tik apie vabzdžius, bet ir apie tokius nepriimtinus dalykus, kaip patiekalai iš placentos, jau išleisti ir mažiau šokiruojantys darbai.

Vienas jų - Vaginengeno (Olandija) universiteto mokslininko ir tropinių vabzdžių specialisto išleista knyga „Valgomieji vabzdžiai“, kurioje jis rašo „ pagal maistines savybes vabzdžiai niekuo nenusileidžia europiečiams įprastam maistui. Be to, jie turtingi baltymais, cinku ir geležimi. Dabar per milijardą žmonių serga anemija, ką lemia geležies trūkumas, dar du milijardai planetos gyventojų kenčia nuo cinko trūkumo. Todėl vabzdžių vartojimas maistui gali tapti naudingu ne tik keičiant vabzdžiais gyvulinius baltymus“.

Taigi, skaitytojai, jei sugebėjote perskaityti straipsnį iki šios vietos, parašysiu tai, kas jus galutinai priblokš. Skaičiuojama, kad kasmet su įprastu maistu kiekvienas iš mūsų suvalgome po 500 gramų vabzdžių...

Todėl, jei esate drąsūs ir nenorite ties tuo kiekiu sustoti – štai jums dar vienas panašaus patiekalo receptas:

Paštetas „Švelnusis“:

Paimkite miltų kirminus. Jei neturite jų - tinka ir tarakonai. Nugalabykite juos ir padėkite pusvalandžiui į šaldiklį.

Tuo metu pakepinkite aliejuje svogūnus ir pora skiltelių česnako. Sumaišykite su atvėsintais vabzdžiais ir pridėkite pipirų, druskos bei kitų norimų prieskonių.

Gaminant paštetą iš miltų kirminų labai tinka šiek tiek balto vyno. Gautą masę troškinkite 5 minutes ant silpnos ugnies o po to sutrinkite masę naudodami smulkų tinklelį ir garinkite ją, kol taps tinkamos tepti konsistencijos.