Mokslininkai suka galvas, kodėl šie žinduoliai taip elgiasi. Ir viena iš versijų yra gyvūnų pasaulyje retai sutinkamas altruizmas.

2009 metais jūrų ekologas Robertas Pitmanas stebėjo nuostabią gyvūnų pasaulio sceną netoli Antarktidos kranto, kur kuprotasis banginis apsaugojo ruoniuką nuo orkų puolimo. Plėšrūnai nustūmė gyvūną nuo ledo lyties bei bandė jį sugauti, tačiau banginis užsikėlė jį ant savo kūno ir nuplukdė prie kitos saugios ledinės salos.

Po šio įvykio Pitmanas ir jo kolegos nusprendė patikrinti visus įrašus apie kuprotųjų banginių ir orkų sąveikas nuo 1951 iki 2012 metų. Tuo metu iš viso buvo užfiksuota 115 incidentų. Išsamesnė informacija apie juos buvo paskelbta žurnale „Marine Mammal Science“.

Iš 115 įvykių, 57 proc. inicijavo banginiai, kurie išprovokuodavo kautynes. Per 87 proc. šių atvejų orkos tuo metu dalyvavo medžioklėje. Ir aukomis nebūtinai turėjo būti banginiams artimi gyvūnai – net 89 proc. incidentų vyko su kitomis jūrinėmis rūšimis. Tarp nelaimėlių buvo Kalifornijos jūrų liūtai, jūrų saulešeriai, ruoniai ir pilkieji banginiai.

Kuprotieji banginiai orkų atrėmimui naudoja įvairias priemones, įskaitant „antausius“ iš pelekų bei uodegos, atbaidymą garsu ir vaikymąsi po plačius vandenynus.

Mokslininkai nėra visiškai tikri, kodėl banginiai taip nesavanaudiškai elgiasi. Vis dėlto jie įtaria, kad orkos yra traktuojamos kaip potencialus pavojus saviems jaunikliams, todėl kuprotieji banginiai instinktyviai įsikiša, išgirdę orkų medžioklės balsus, nors ir nežino, kokios rūšies yra jų auka.

Tačiau šiai teorijai prieštarauja faktas, kad banginiai tęsia gebėjimo operaciją, net ir supratę, jog užpultas gyvūnas nėra jų jauniklis.