Lietuvoje kovo mėnuo buvo vadinamas Karveliniu, Balandiniu, bet labiausiai prigijo Kovo vardas. Būtent šis paukštis savo kranksėjimu mums primena, kad atėjo pavasaris.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais kovarnių (kovų) vis mažėjo, dabar šis procesas sulėtėjo – tai džiugina ornitologus. "Žiemojusieji mūsų sąvartynuose kovai dabar išskrenda į Rusijos Rytų regioną, o mūsiškiai kovai parskrenda, žiemą praleidę Vakarų Europoje. Mūsiškių kovų – jie peri pas mus – kolonijas jau galima pamatyti laukuose, pievose ar net miesto žiedinių sankryžų žaliuojančiuose plotuose, parkuose, kapinėse", – aiškino ornitologas Ričardas Patapavičius. Jis priminė, kad kovarnis yra panašaus dydžio ir išvaizdos kaip pilkoji varna. Šio juodos spalvos su metaliniu atspalviu paukščio snapas, o tiksliau – jo pamatas, esti plikas ir balzganas. Daugėjant metų, plika dėmė ties snapo pamatu didėja.

Kovai nakvoja miesto parkų, skverų, kapinių ir kitų panašių vietų medžiuose, o rytą išskrenda ieškoti maisto. Todėl miestiečiai girdi rytinius ir vakarinius šių paukščių kranksėjimus, kurie daugelio gyventojų ausims nėra malonūs. Nedžiugina ir šių paukščių priterštos nakvynės vietos. Todėl šie sparnuočiai ne visų mielai laukiami. Vargu ar kam nors pavyks išspręsti šią problemą, nesukėlus dar nemalonesnių padarinių. Prisiminkime, kuo baigėsi Kinijoje žvirblių genocidas 1958 m.? Sunaikinus milijardus žvirblių, Kinijos dirbamus laukus užpuolė skėriai, ir šioje šalyje prasidėjo badas.

Priminsime, kad Kovų diena sutampa su Šv.Kazimiero diena, o ši šventė yra vienintelė per gavėnią, kai galima linksmintis.