Rusnės salos nendrynuose ir krūmynuose buvo aptikta 160 baltųjų garnių lizdų. Ši kolonija yra pirmoji Vakarų Lietuvos regione ir viena iš didžiausių kolonijų Lietuvoje.

Įdomu tai, kad naujoji baltųjų garnių kolonija yra arčiausiai veikiančių žuvininkystės tvenkinių Lietuvoje. Pagal ornitologų stebėjimus, gali būti, kad baltieji garniai Rusnės saloje galėjo perėti jau 2019 m., perėjimo faktas užfiksuotas per Aplinkos ministerijos Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS).

Lietuvoje baltieji garniai peri nuo 2006 m. Iki šiol buvo žinomos jų kolonijos Ignalinos, Utenos, Pagėgių, Švenčionių, Rokiškio, Zarasų, Elektrėnų ir Šakių rajonų savivaldybėse.

Šios rūšies paukščių Lietuvoje gausumas padidėja antroje vasaros pusėje ir rudenį, kai stebimi migruojantys garniai. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai šiuo metu vykdo tyrimus apie pilkųjų ir baltųjų garnių gausumo kaitą ir jų mitybą žuvininkystės tvenkiniuose. Tyrimai atliekami norint išsiaiškinti pilkųjų ir baltųjų garnių poveikį auginamos žuvies produkcijai.

Baltieji garniai minta daugiausia žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, bestuburiais, augalais.

Didysis baltasis garnys – atsargus paukštis. Maitinasi atvirose vietovėse, kad iš tolo pastebėtų priešą. Pabaidytas staigiai kyla aukštyn. Pakilęs iki tam tikro aukščio, ištiesia kojas atgal, kaklą sulenkia būdinga garniams S forma ir, lėtai plasnodamas sparnais, skrenda tolyn nuo pavojaus vietos. Retai tupia į medžius.

Patelė paprastai padeda 3–4 kiaušinius, kuriuos peri abu poros nariai apie 25 dienas. Jaunikliai lizdus palieka po maždaug 54 dienų.