„Laukiame nurodymų. Skambinome keletą kartų į Aplinkos apsaugos departamentą tiems žmonėms, kurie mums vėžliuką perdavė, ir klausėme: perdavėte, duokite aktą, dokumentą, nurodymą, sakykite – ką turime daryti?“, – BNS pirmadienį sakė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

„Aš manau, kad jie greitai priims sprendimus ir pasakys, kur tas vėžliukas galėtų keliauti“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, norima, kad vėžlys patektų į saugią vietą, kurioje galėtų ir toliau gyventi.

„Mūsų interesas, kad jis patektų į vietą, kur jis galėtų gyventi iki mirties, nebūtų dauginamas, nepatektų į išorinę aplinką, nesukeltų pavojaus mūsų biologinei įvairovei. Mūsų interesas, kad jis nebūtų sunaikintas“, – teigė „Nuaro“ direktorė.

Aplinkos apsaugos departamento atstovas spaudai Arūnas Malinovskis pirmadienį informavo BNS, kad galutinis sprendimas dėl vėžlio dar nepriimtas, tačiau Lietuvoje yra „kelios vietos, kurios yra tinkamos“.

Praėjusią savaitę raudonausis raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta elegans) aplinkosaugininkų buvo paimtas iš Prienų rajono gyventojo, per skelbimus bandžiusio parduoti vėžlį, iškart po to gyvūnas perduotas „Nuaro“ darbuotojų globai.

Lietuvoje šios rūšies vėžlį draudžiama laikyti, veisti ir paleisti į gamtą.

Pernai į rezervatą Vokietijoje buvo išvežta vilko ir šuns hibridė Luna, kurios nei laikyti namuose, nei išleisti į laisvę irgi nebuvo galima, nes toks vilko ir šuns hibridas visoje Europoje laikomas laukiniu gyvūnu.

Tuo metu Luna laikinai buvo priglausta Kauno zoologijos sode, o prieš tai buvo klausiama Lietuvos mokslo institucijų, ar jos priglaustų gyvūną, tačiau norinčiųjų neatsirado.

Asmeniui, bandžiusiam neteisėtai parduoti šį vėžlį, už invazinių rūšių pateikimą į rinką ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia bauda nuo 300 iki 500 eurų ir gyvūno paėmimas.

Aplinkosaugininkai primena, kad invazinių rūšių atstovų negalima laikyti namuose ir tuo labiau jais prekiauti.