„Naujosios genominės technologijos leistų kurti augalų veisles, atsparesnes šalnoms ir kitiems ekstremaliems klimato reiškiniams. Tai – viena iš perspektyviausių krypčių, galinčių padėti ūkininkams apsaugoti derlių ir mažinti nuostolius. Atsižvelgiant į vis dažnėjančius klimato iššūkius, prisitaikymas ir inovacijos tampa kertiniais veiksniais, užtikrinančiais žemės ūkio sektoriaus atsparumą ir tvarumą“, – įsitikinusi „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

Atsparumas šalnoms

Anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktoriaus dr. Gintaro Brazausko, augalų atsparumas šalčiui labai sumažėja pavasarį prasidėjus aktyviai augalų vegetacijai, tačiau ir čia pastebimi skirtumai tarp skirtingų augalų veislių.

Kaip teigia mokslininkas, tai rodo, kad šiam požymiui įtaką daro ir paveldimosios augalų savybės, arba, kitaip sakant, genai. Šiuos genus aktyviau tyrinėja Australijos mokslininkai, kur vis dažniau susiduriama su šalnų pavojumi kviečių plaukėjimo ar net žydėjimo metu. Jų tyrimų rezultatai rodo, kad genetinį atsparumą šalčiui tokiuose augalų vystymosi tarpsniuose įmanoma pagerinti, o efektyviausias būdas yra naujų genominių technologijų (NGT) panaudojimas.

Labai svarbu, kad Europos sprendimų priėmėjai kuo greičiau įvertintų šių inovacijų potencialą.

Iššūkių daugės

Klimato kaita lemia ne tik šalnas – vis dažnesni tampa ir kiti stichiniai reiškiniai, tokie kaip liūtys, audros ar sausros. Pavyzdžiui, vien 2023 m. pavojingos ar stichinės sausros fiksuotos net 380 Lietuvos seniūnijų. Tokie ekstremalūs gamtos reiškiniai gali sunaikinti pasėlius, sugadinti derlių, pažeisti žemės struktūrą.

Anot dr. G. Brazausko, klimato kaita jau kelia naujų problemų visoje maisto gamybos grandinėje, o joms sušvelninti turime pasitelkti visas įmanomas priemones – negalime sau leisti pasikliauti tik dalimi technologijų. NGT yra ypač tiksli technologija siekiant genetinio augalų pagerinimo ir turėtų būti naudojama ne tik už ES ribų. Vis dėlto mokslininkas pabrėžia, kad neturėtume tikėtis, jog ši technologija išspręs visus klimato kaitos iššūkius.

Potencialas – didelis

Iki šiol ES naujosios genominės technologijos yra reglamentuojamos pagal senus genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) teisės aktus. Mokslininkai jau seniai kalba, kad NGT derėtų atskirti nuo GMO, o tai padėtų pagerinti ES ūkio našumą, sutaupyti lėšų ir užtikrintų mokslo plėtrą Europoje.

Dr. G. Brazauskas įsitikinęs – NGT potencialiai gali pagerinti visas augalų savybes, kurias lemia genetiniai faktoriai. Svarbu suprasti, kad naujos savybės augalams gali būti suteiktos ne tik perkeliant genus (GMO), bet ir nežymiai pakeičiant, t. y. redaguojant augalo genome esančius genus (NGT).

Anot mokslininko, dabartinė augalų įvairovė – tiek sukultūrintų, tiek ir laukinių – per milijonus metų susiformavo būtent dėl tokių pakitimų. NGT padeda šį procesą paspartinti ir tiksliai valdyti.

„Šios technologijos potencialas išties didelis. Ir ne tik žemės ūkyje – jau skelbiami pirmieji sėkmingi genų terapijos rezultatai gydant žmonių paveldimas ligas. Neabejoju, kad per artimiausią dešimtmetį NGT padės sukurti ne tik derlingesnius, bet ir maistingesnius ir klimato pokyčiams atsparesnius augalus“, – teigia LAMMC direktorius.

Klimatas keičiasi

Nors ES institucijos dirba prie reglamentavimo tobulinimų, kad jie atitiktų naujausius mokslo pasiekimus ir skatintų inovacijas, šiuo metu NGT taikymas ES tebėra apribotas, o diskusijos dėl reguliavimo tęsiasi ne vienus metus. Anot G. Brazausko, teisėkūra ES net ir tokiose svarbiose srityse kaip gynybos užtikrinimas vyksta tradiciškai lėtai, todėl nenuostabu, kad ir NGT reguliavimas turi nueiti savo kelią, išklausant visas nuomones.

„Tik pasitelkę naujausias mokslo ir technologijų galimybes galėsime užtikrinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą ir tvarumą. Labai svarbu, kad Europos sprendimų priėmėjai kuo greičiau įvertintų šių inovacijų potencialą ir suteiktų ūkininkams galimybę naudotis pažangiausiomis technologijomis, kad mūsų žemės ūkis galėtų efektyviai prisitaikyti prie klimato pokyčių ir išlikti konkurencingas globalioje rinkoje“, – sako Z. Varanavičienė.