Pereiti į pagrindinį turinį

Opoka – Lietuvoje glūdintis neišnaudotas turtas

2014-07-08 08:58
DMN inf.

Šilutės rajone yra vienintelis Lietuvoje vertingos uolienos – opokos – telkinys. Jis nenaudojamas jau 20 metų. Išžvalgyti ir prognoziniai šio telkinio ištekliai siekia keliadešimt tonų. Šios uolienos gavyba galėtų atnešti Lietuvai ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos.

Opoka – Lietuvoje glūdintis neišnaudotas turtas
Opoka – Lietuvoje glūdintis neišnaudotas turtas / Aplinkos ministerijos/ LGT nuotr.

Šilutės rajone yra vienintelis Lietuvoje vertingos uolienos – opokos – telkinys. Jis nenaudojamas jau 20 metų. Išžvalgyti ir prognoziniai šio telkinio ištekliai siekia keliadešimt tonų. Šios uolienos gavyba galėtų atnešti Lietuvai ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos.

Opoka – uoliena, kurioje vyrauja amorfinis (opalinis) silicio dioksidas, pasižymintis aktyviomis hidraulinėmis savybėmis. Dėl šių savybių ji dažniausiai naudojama portlandcemenčio gamyboje – 10–15 proc. opokos priedo suriša cementui kietėjant išsiskiriantį kalcio hidrooksidą į netirpų kalcio hidrosilikatą.

Vienintelis Lietuvoje opokos telkinys yra susijęs su viršutinės kreidos santonio aukšto nuogulomis. Daugiau kaip prieš 40 metų pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Šilutės rajone, buvo išžvalgytas Stoniškių opokos telkinys, susidedantis iš dviejų gretimų (700 m atstumu) sklypų – Žemaitkiemio ir Stoniškių.

Žemaitkiemio sklypas buvo pradėtas eksploatuoti, tačiau nuo 1994 metų apleistas dėl bendro statybinių medžiagų poreikio nuosmukio. Šiame sklype iškasta tik 0,7 mln. t opokos. Likę ištekliai sudaro 15,9 mln. tonų. Be to, gretimame Stoniškių sklype yra 17,8 mln. tonų opokos. Žemaitkiemio sklypo išteklius galima padidinti šalia jo plytinčių prognozinių išteklių (24 mln. t) sąskaita. Išteklių prieaugis į gylį irgi galimas, tačiau dėl sudėtingesnių kasybos (ypač hidrogeologinių) sąlygų neperspektyvus.

Stoniškių telkinio opoka daugiausiai buvo naudojama portlandcemenčio gamyboje kaip aktyvus hidraulinis priedas. Ji pakeitė iki tol iš Briansko srities (Rusija) importuotą trepelą.

Atlikti bandymai parodė, kad galimas daug platesnis opokos panaudojimas, gaminant pucolaninį portlandcementį, dekoratyvinį cementą, kalkių ir opokos rišamąją medžiagą, silikatines plytas, akytąjį betoną ir sintetinį volastonitą. Pastarojo paklausa pasaulyje sparčiai auga, tačiau opokos sintezavimo galimybes dar reikėtų tirti papildomai.

„Kaip rodo tyrimai, prognoziniai opokos ištekliai Lietuvoje – keliasdešimt milijonų tonų. Tai didžiulis turtas, kuris bent kol kas nenaudojamas. Šios uolienos gavyba susidomėjus platesniam investuotojų ratui šalies ūkis gautų neabejotiną naudą“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų