Neseniai Lietuvos ornitologų draugija (LOD) skelbė apie Lietuvoje pradėtą baltųjų gandrų telemetriją. Šiuo metu specialistai tęsia analogiškus tyrimus.

Šių metų vasarą Utenos rajone GPS-GSM siųstuvais buvo paženklinti du juodųjų gandrų jaunikliai. Abu paukščiai buvo iš to paties lizdo, kuriame iš viso užaugo trys jaunikliai.

Siųstuvai jau dideliems gandriukams buvo uždėti liepos viduryje, bet lizde jie užtruko dar apie mėnesį. Pradėję skraidyti, apie savaitę jie kas rytą nuskrisdavo į laukus pamiškėje, tačiau daugiausiai laiko praleido lizde ir šalia jo.  Lizdą ir gimtąjį mišką vienas gandriukų paliko rugpjūčio 18 dieną, o kitas – dviem dienomis vėliau. Pakilę migruoti, jie Lietuvoje ilgiau nebeužsibuvo ir iš karto patraukė į pietus.

Pirmasis migracijos žingsnis buvo ganėtinai trumpas – tepaskridę vos porą dienų, vienas gandriukų apsistojo pietų Baltarusijoje, o kitas – šiaurės Ukrainoje. Ir ilgam. Čia paukščiai praleido apie mėnesį, braidydami po laukus ir sukdami ratus po apylinkes.

Rugsėjo pabaigoje gandrai vėl pajudėjo į pietus, labai panašiu maršrutu kaip ir baltieji gandrai: per Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją, Siriją ir Libaną. Šiuo metu abu paukščiai yra panašioje platumoje – vienas Izraelyje, o kitas – Jordanijoje. Skrydžio charakteristikos vėlgi buvo panašios į baltųjų gandrų – įveikdavo 400–500 km per dieną, pakildavo iki 3000 m aukščio ir kiek galėdami vengė skristi virš didelių atviro vandens plotų.

Per pusantro mėnesio nuo juodųjų gandrų migracijos pradžios jau pavyko užregistruoti daugiau nei 100 000 GPS pozicijų, kas, mūsų žiniomis, atspindi aukščiausios rezoliucijos informaciją apie šios rūšies migraciją.

Juodųjų gandrų telemetrinius tyrimus inicijavo Mindaugas Dagys (Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija) ir Ramūnas Žydelis (DHI, Danija), padedami Rimgaudo Treinio ir Daivos Vaitkuvienės. Tyrimų duomenys yra reguliariai atnaujinami internetiniame gyvūnų telemetrijos archyve www.movebank.org (studija „Black Stork Lithuania GPS 2015“).