Dažniausiai ši akcija skelbiama retesnėms, ne plačiai paplitusioms ir sunkiau pastebimoms paukščių rūšims, todėl ar akcija pavyks, labai priklauso ne tik nuo pačių ornitologų, bet ir nuo paukščių stebėjimo entuziastų, gamtos mylėtojų, fotografų.

Ne mažiau vertingi ir atsitiktinės registracijos atvejai prie namų, važiuojant automobiliu, žvejojant ar kitaip leidžiant laiką gamtoje. Akcija skirta visiems bent kiek pažįstantiems paukščius, galintiems atskirti tais metais numatytą stebėti paukščių rūšį.

2019-2020 metų žiema skelbiama jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) stebėjimų žiema. Jūriniai ereliai yra vieni stambiausių, ištisus metus mūsų šalyje sutinkamų plėšriųjų paukščių. Sveria 4 – 7 kg, o atstumas tarp ištiestų sparnų galų gali siekti net 2,4 metro. Priklausomai nuo geografinio paplitimo šie ereliai gali būti sėslūs, migruojantys ar klajojantys. Į švelnesnio klimato šalis migruoja jauni, dar nesubrendę bei šiauriau gyvenantys jūriniai ereliai.

Mūsų šalyje gyvenantys suaugę jūriniai ereliai yra sėslūs ir savo lizdaviečių apylinkėse laikosi ištisus metus. Jauni, dar nesubrendę paukščiai dažniausiai klajoja nedideliais atstumais, tačiau kartais gali nuskristi piečiau daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Ši tarptautiniu mastu saugoma rūšis dar visai neseniai daugelyje Europos šalių buvo laikoma išnykusia ir tik dėl intensyvių apsaugos priemonių populiacija palaipsniui atsistatė.

Lietuvoje nuo XX a. pradžios perinčių jūrinių erelių nebebuvo aptinkama, o pirmieji lizdai vėl rasti tik praeito amžiaus pabaigoje. Šiuo metu mūsų šalies populiacija vertinama 150 – 170 porų. Manoma, kad mūsų šalyje gali žiemoti 400 – 500 jūrinių erelių. Bene svarbiausia jūrinių erelių žiemavietė šalies kontinentinėje dalyje yra Nemuno upė Kauno mieste. Žiemą, paspaudus rimtesniems šalčiams, Kauno mieste prie neužšalusios Nemuno upės atkarpos ar nedidelių properšų žiemoja 3 – 14 jūrinių erelių.

Ši paukščių rūšis pasirinkta norint sukaupti naujų, išsamesnių duomenų apie jos gausumą mūsų šalyje žiemos mėnesiais, įvertinti jų amžiaus struktūrą, naujas susitelkimo vietas bei lizdavietes, kylančias grėsmes. Šių metų stebėjimai gali būti įdomūs ir tuo, kad be pačių paukščių aptikimo faktų, stebėtojai gali prisidėti prie žiedų nuskaitymo, nes jūriniai ereliai yra žieduojami spalvotais žiedais, kurių įrašus galima perskaityti naudojant optiką ar fotografuojant. Kaip sako organizatoriai, todėl kiekvienas visuomenės narys, galintis prisidėti prie šios gražios akcijos savo stebėjimu, yra svarbus ir gali įnešti bent nedidelę dalį indėlio į rūšies apskaitas, mokslinius tyrimus, o tuo pačiu ir į apsaugą.

2019-2020 metų žiemos akciją organizuoja Lietuvos ornitologų draugija kartu su viešąja įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondu“ bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi.

Daugiau informacijos rasite čia.