Jei šuo vizgina uodegą, tai dar nereiškia, kad jis yra laimingas. Jei uodega įsitempusi ir vizga lėtai, šuo jaučia stresą, sako šunų elgsenos specialistė dresuotoja Agnė Jazukevičiūtė. Jos tvirtinimu, yra daugybė kitų ženklų, kuriais dar iki urzgimo šunys bando perspėti, kad žmogus prie jų nesiartintų.

Tos pačios nuomonės laikosi projekto „Pamokos su gyvūnais“ vadovė Lina Mockutė. Ji primena, kad šunį reikėtų dresuoti mokant kuo daugiau komandų, o to pasiekti galima ir nesant griežtu šeimininku.

Kad šunys užuodžia baimę – ne mitas

A. Jazukevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mieste šuo neturėtų būti be pavadėlio, tačiau, jei į jus bėgtų garsiai lojantis šuo, jo reikėtų neprovokuoti – nežiūrėti į akis.

„Žiūrint į akis gali nutikti du dalykai: šuo neatlaikys žvilgsnio ir pabėgs arba tai gali išprovokuoti puolimą, nors šuo gal net negalvojo to daryti. Šunims akių kontaktas, įdėmus žiūrėjimas į akis prilygsta provokacijai, todėl reikia visai nežiūrėti į šunį, stovėti vietoje, visiškai nereaguoti ir stengtis atsipalaiduoti“, – nurodo dresuotoja.

Ji priduria, kad reikėtų nepamiršti posakio, jog šuo užuodžia baimę. Pasak A. Jazukevičiūtės, šunys ir kiti gyvūnai geba užuosti išsigandus išsiskiriantį adrenaliną, kuris taip pat gali paskatinti agresyvią reakciją, nors iki tol gyvūnas buvo ramus. „Reikia pasistengti išlikti ramiam: nežiūrėti į šunį, jam į akis ir pradėti lėtai judėti sava kryptimi tik šuniui nuėjus“, – tvirtina dresuotoja.

Anot jos, adrenaliną geriau užuodžia sarginiai šunys, todėl ir į bijantį žmogų jie gali sureaguoti jautriau nei kiti. Ganyti išveisti šunys labiau reaguoja į judančius objektus, nes turi stiprų instinktą vytis ir suversti judančius daiktus į krūvą. „Gali būti, kad, pavyzdžiui, sustojus važiuojančiam dviratininkui, sustos ir link jo bėgantis šuo“, – aiškina A. Jazukevičiūtė.

Svarbiausia komanda – „pas mane“

Norint išdresuoti paklusnų šunį, A. Jazukevičiūtės teigimu, reikia jį motyvuoti elgtis tinkamai. „Jei šunys supras, kad jiems padeda vienoks ar kitoks elgesys, jie tą elgesį stengsis kartoti. Jei ėjote šuns glostyti, jis urzgė, bet jūs nesureagavote, todėl jis jums įkando, o jūs tik tada atsitraukėte, šuns logika tokia: kam man urgzti, jei veikia kandimas, – nereikia perspėti, veikia tik kandimas. Tokiu būdu jūs paskatinate puolimą, kandimą“, – sako specialistė.

Jai antrina projekto „Pamokos su gyvūnais“ vadovė L. Mockutė. Jos teigimu, norint išdresuoti šunį, nebūtina būti griežtu šeimininku. „Pavyzdžiui, darbe jūs turite vadovą, bet, jei vadovas yra geras, jam nereikia kitam žmogui prie smilkinio pridėti pistoleto ir kitaip prievarta priversti kažką daryti. Jis gali parinkti tinkamas motyvacijos priemones, kad jo darbuotojai, jam pavaldūs žmonės jaustųsi laimingi ir patys norėtų dirbti. Lygiai taip pat mes dirbame su šunimis. Mes juos motyvuojame, kad jie patys norėtų padaryti tai, ką mes norime, kad jie darytų“, – tvirtina L. Mockutė.

Specialisčių aiškinimu, komandų šunys gali išmokti labai daug, nes jie viską suvokia kaip dvejų trejų metų vaikai. A. Jazukevičiūtė pataria, kad bene svarbiausia komanda, kurios reikėtų išmokyti šunį, yra „pas mane“. Jos tvirtinimu, tokiu būdu galima išgelbėti šuns gyvybę, jeigu jis, pavyzdžiui, bėga per gatvę.

Anot L. Mockutės, reikėtų šunis mokyti ir kitų komandų, o kuo jų bus daugiau, tuo šuo galės daugiau išmokti, nes, išmokęs kelių komandų, jis supras, kaip reikia mokytis,  ir kitas užduotis gebės atlikti greičiau. „Šuo ima daug greičiau išmoti visų naujų žodžių, kuriuos jam sakote. Jis tiesiog išmoksta paties mokymosi proceso, pradeda suprasti, kaip viskas vyksta. Yra vienas, antras, trečias žingsnis, tada yra komanda ir jis žino, ką reikia daryti“, – sako A. Jazukevičiūtė.

Įvardijo šunų kūno kalbos ženklus

A. Jazukevičiūtė pabrėžia, kad motyvacijos šunims nereikia suprasti vien tik kaip skanėstų. Jos tvirtinimu, motyvacija kažko mokytis gali būti bet kuri veikla, kuri šuniui patinka. „Motyvacija yra viskas, ko nori šuo. Jis nori viso maisto davinio, eiti į lauką, eiti pro duris, kad jį paglostytumėte, mestumėte kamuoliuką, nori lipti į mašiną, iš mašinos, jeigu patinka važiuoti. Visa tai, ko nori šuo, yra motyvacija ir paskatinimas“, – pataria A. Jazukevičiūtė.

Be to, specialistės teigimu, reikėtų kreipti daugiau dėmesio į šuns kūno kalbą, kad gyvūnas nepatirtų papildomo streso, būtų lengviau jį dresuoti ir suprasti, kaip šuo jaučiasi. A. Jazukevičiūtė nurodo – jei šuniukas atsipalaidavęs, laimingas, jo akys bus ramios.

„Jei uodega yra atsipalaidavusi ir šuo ją vizgina, jis yra laimingas, tačiau, jeigu ji įtempta kaip styga ir vizga labai lėtai, tikėtina, kad tai yra įtampos ženklas. Reikėtų atsitraukti nuo tokio šuns. Jei šuo lekuoja, net atrodo, kad snukutyje yra šypsena, bet, einant link šuns, jis užsičiaupia, nustoja lekuoti, vadinasi, šuniui kyla įtampa“, – aiškina dresuotoja.

Be to, priduria ji, jei šuo užsičiaupia, suka galvą į šoną, tai yra gražus prašymas atsitraukti, nes jis jaučiasi nejaukiai. Jei matyti daug akies baltymo, jei šuo apsilaižo, nors nieko neėdė, bet taip, lyg būtų ką tik po maisto, ar pradėjo žiovauti, jis stengiasi nusiraminti, siekia, kad kitas žmogus ar šuo nuo jo atsitrauktų.

„Žinoma, būna ir natūrali viso kūno kalba: kai pats šuo traukiasi atgal, jis prašo erdvės. Jeigu į šiuos išvardytus ženklus nereaguojame, šuo pradeda šiepti dantis ar urgzti. Jei ir tada nesureaguojame, šuo kanda“, – tvirtina A. Jazukevičiūtė.