„Maždaug nuo septinto dešimtmečio imta tyrinėti, kaip banginiai skleidžia garsus. Kaip jiems tai pavyksta. Dabar įrodėme, kad garso šaltinis yra jų gerklos ir balso dėžutė, bet ji veikia visai kitaip nei žmogaus“, – kalbėjo Pietų Danijos universiteto profesorius Coen Elemans.

Deja, pasižvalgyti gyvo didelio banginio gerklę ne taip paprasta. Dažniausiai tyrinėjamos į krantą išmestų banginių jauniklių gerklos, bandant pūsti per jas orą ir matuojant aplinkinių audinių vibraciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kadangi šie banginiai tokie dideli, iš tikrųjų neįmanoma jų tyrinėti laikant nelaisvėje. Todėl tam tikslui buvo pasitelkti šiuolaikiniai metodai ir sukurtos pažangios kompiuterinės technologijos“, – teigė Šventojo Andriaus universiteto profesorius.

Kompiuterinis modeliavimas rodo, kad žemo dažnio garsus banginiai turbūt perduoda per specifinį raumenų ir riebalų sluoksnį, supantį jų gerklas. O šie jų garsai labai svarbūs.

„Privalome suprasti, kad vienintelis būdas šiems gyvūnams bendrauti vandenyje yra balsas. Vienintelis būdas jiems surasti vieniems kitus yra garsas. Taigi jei mes vandenynuose labai triukšmausime, tai tikrai sumažins gyvūnų bendravimo plotus ir jiems bus sunkiau bendrauti bei poruotis“, – šnekėjo C. Elemans.

Laivų ir kitų žmonių įrangos povandeninis triukšmas tikrai yra rimta problema ir ją bandoma spręsti. Pavyzdžiui, Puget Sounde, Šiaurės vakarinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje, jau veikia specialus banginių navigacijos kontrolės biuras. Jo užduotis perspėti laivų kapitonus apie čia gyvenančių orkų judėjimą, kad banginiai ir laivai būtų saugūs.