Kodėl vieversys laikomas pavasario šaukliu?

„Kaip kodėl? Todėl, kad lietuviai buvo žemdirbiai ir jie stebėjo gamtą. Šiais laikais lietuviai tik feisbuką stebi, o anuomet visi laiką gamtoje leisdavo. Anksčiau vieversį lengviau pastebėti būdavo, tokiu metu dar laikydavosi sniegas“, – paaiškino Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Tačiau parskridusio vieversio giesmės kol kas dar negirdėti.

„Sugrįžę vieversiai nečiulba porą savaičių. Jų giesmes galima išgirsti tik atšilus ir nušvitus saulei. Be kovo mėnesio neverta tikėtis vieversio giesmės. Skrisdami jie tik sučirškia. Jei kas pažįsta balsą, gali atpažinti. O tupintį vieversį sunku pamatyti“, – patikino V. Jusys.

Šiais laikais lietuviai tik feisbuką stebi, o anuomet visi laiką gamtoje leisdavo.

Ornitologas kėlė versiją, kad vieversius sunku pastebėti todėl, kad apskritai sumažėjo paukščių skaičius.

Kai kurių rūšių sumažėjo du ar net keturis kartus.

V. Jusys skaičiuoja, kad tik gervių padaugėjo šimtą kartų.

„Prieš 30–40 metų buvo skaičiuojama, kad turime tik 150 porų, o dabar skaičiuojame, kad peri 15 tūkst. porų. Būriais gervės grįžta tik tos, kurios nepilnametės. O poros grįžta atskirai. Ne, netyliai jos parskrenda, juk tuoktuvių metas“, – kalbėjo V. Jusys.

Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.

Pempės turi sugrįžti kovo 19-ąją, o šiemet pempės grįžo jau vasarį.

„Reikia keisti Pempės dienos datą. Jau dvidešimt metų pempės anksčiau grįžta. Kovo 19-ąją kai kurios pempės jau būna kiaušinius sudėjusios“, – patikino V. Jusys.