„Klimato pokyčiai vyksta dabar – ir daug greičiau negu tikėtasi“, – sakė buvęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vadovas seras Robertas Watsonas (Robertas Votsonas). Šiai institucijai yra patikėta nagrinėti klimatologijos tyrimus ir teikti rekomendacijas sprendimus priimančioms institucijoms.

Nuo 1990 metų dvigubai padaugėjo niokojančių klimato reiškinių – potvynių, sausrų, smarkesnių audrų, kaitros bangų ir miškų gaisrų, sakoma R.Watsono ir kitų mokslininkų parengtoje ataskaitoje.

„Jeigu visi pagrindiniai teršėjai (šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis) nesiims papildomų pastangų, 2 °C riba bus pasiekta dar greičiau“, – telefonu sakė žurnalistams R.Watsonas.

Planeta jau įšilo vienu laipsnių, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Per ateinantį dešimtmetį gali būti užfiksuoti metai, kai klimatas bus 1,5 laipsnio šiltesnis, mokslininkai pranešė per praeitą savaitę Oksforde vykusią konferenciją.

Pernai gruodį 195 šalys pasirašė Paryžiaus sutartį, nustatančią ambicingą tikslą – kad pasaulio klimato atšilimas iki šio šimtmečio pabaigos liktų „gerokai mažesnis“ negu 2 °C arba netgi liautųsi ties 1,5 laipsnio riba.

Ši sutartis tikriausiai įsigalios iki šių metų pabaigos – greičiau negu bet kuris nors kitas tarptautinis susitarimas.

Sutartį pasirašiusios šalys prisiėmė savanoriškus nacionalinius įsipareigojimus mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Visgi šie įsipareigojimai yra „visiškai neadekvatūs“, sakoma naujoje studijoje.

„Jeigu vyriausybės rimtai nusiteikusios siekti netgi 2 laipsnių tikslo, jos turėtų padvigubinti ir dar kartą padvigubinti savo pastangas – jau dabar“, – pabrėžė R.Watsonas.

„Manau, būtų sakyti, kad iš esmės nėra jokių galimybių pasiekti 1,5 °C tikslą“, – pridūrė jis.

Ataskaitoje „Tiesa apie klimato pokyčius“ aiškinama, kad pasaulio ekonomika būtina skubiai perorientuoti, drastiškai mažinant iškastinio kuro naudojimą, pereinant prie atsinaujinančių šaltinių energetikos, taip pat naikinant subsidijas iškastiniam kurui.

Rengiant šią ataskaitą taip pat prisidėjo Italijoje įsikūrusio Eni Enrico Mattei (Enio Enriko Matėjo) fondo mokslo direktorius Carlo Carraro (Karlas Karatas), vienos iš trijų IPCC darbo grupių pirmininko pavaduotojas.

Dar vienas studijos bendraautorius – Nebojša Nakičenovičius (Neboiša Nakičenovičius), Vienoje įsikūrusio Tarptautinio taikomosios sistemų analizės instituto direktoriaus pavaduotojas ir IPCC 3-osios darbo grupės pagrindinis ekspertas.

2015 metai buvo karščiausi per tikslių mokslinių matavimų istoriją, o 2016-ieji, panašu, bus dar šiltesni, prognozuoja JAV ir Europos vyriausybinių institucijų mokslininkai.