Ornitologas Gediminas Petkus portalui kauno.diena.lt teigė, kad nufilmuotas paukštis greičiausiai yra ne europietis, tačiau aiškino, kad visi paukščiai maitintis išmoksta stebėdami, kaip tą daro jų tėvai ar kiti suaugę gentainiai. 

„Tėvai yra patys geriausi mokytojai, todėl laikant nelaisvėje paukščius tenka susidoroti su didžiuliais iššūkiais kaip jaunikliai patys pradės maitintis, lesti savarankiškai. Kartais yra imituojami suaugusieji arba jų veiksmai. Pavyzdžiui, visiems žinomo varnėno išauginimas, išmokslinimas gana įdomus. Vabzdžiai, lervos turi būti gyvi ir paukštis turi pats juos surasti, pagauti. Subrendus paukščiui „badoma“ pievoje žolė, žemė imituojant paiešką sliekų, vabzdžių lervų“, – aiškino G. Petkus, Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius.

Pasiteiravus, ar toks paukščių elgesys, kaip matyti filmuotoje medžiagoje, yra natūralus nepatyrusio jauniklio elgesys, o gal vadinamoji „Z“ karta egzistuoja ir paukščių pasaulyje, G. Petkus pasakojo, kad paukščiai adaptuojasi prie miesto sąlygų, o toks dalykas kaip pernelyg globėjiški paukščiai-tėvai, vaikams darantys meškos paslaugą ir trukdantys įgyti naujų gyvybiškai svarbių įgūdžių, neegzistuoja.

„Mokslininkų pastebėta, kad mieste paukščiai išmoksta įvairių gudrybių, greitai mokosi ir jų intelektas yra gerokai aukštesnis nei gentainių, gyvenančių ne gyvenvietėse. Žinios, sugebėjimas mokytis, lemia rūšies prisitaikymą ir išlikimą. Gamtoje nėra klaidų, tėvai globėjiški tiek, kiek reikia“, – teigė ornitologas.

Jis pridūrė, kad paukščiai greitai išmoksta savarankiškai maitintis. Vieni tą sugeba būdami jau kelių savaičių amžiaus, kitiems, priklausomai nuo rūšies, prireikia mėnesio. 

„Ne tik paukščiai, bet ir žinduoliai mokosi žaidimo forma kaip medžioti, slėptis, sukti lizdą, rausti urvą ar ruošti guolį. Jauni pirmamečiai gandrai dar nesubrendę mokosi krauti lizdą, tampo pagaliukus, šakeles, plėveles, kartais trukdo kitiems suaugusiems gandrams perėti“, – papildė G. Petkus.