Aplinkos ministerijos teigimu, į mokslininkų rekomenduojamus telkinius išleista lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, aštriasnapių eršketų, sterlių, sykų, baltųjų amūrų, margųjų plačiakakčių, lynų, auksinių karosų, karpių ir ypač retų žuvų – ūsorių.

Šios žuvys dirbtinai veisiamos ir paauginamos Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriuose.

Pernai į vandens telkinius išleista ir plėšriųjų žuvų – lydekų, starkių, vėgėlių ir šamų.

Prie šių darbų prisideda ir aplinkosaugininkai, o Aplinkos ministerija nuo 2018 metų kasmet teigia skirianti 300 tūkst. eurų žuvims įsigyti. Įžuvinimas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis.

Be kita ko, vadovaujantis Lietuvos hidrobiologų draugijos rekomendacijomis, pernai sugauta ir į Pietų regiono žuvivaisos skyrių Simne pristatyta 257 plačiažnyplių vėžių reproduktorių.

Pasak ministerijos, jei jų dirbtinis veisimas bus sėkmingas, šiemet planuojama atnaujinti šių bestuburių gyvūnų įveisimą į Lietuvos vidaus vandenis.

Nuo 2010 metų Žuvininkystės tarnyba šalies vandens telkiniuose įveisė beveik 130 mln. skirtingų rūšių ir amžiaus žuvų.