„Kol fotografavo, ir šuo lojo, ir praeiviai įtariai skersakiavo, o viena kaimynė net į balkoną išėjo stebėtis ir pafotografuoti“, – pasakojo Lina, stebėjusi ekologo Erlando Paplauskio mėginimus vidury Gargždų nufotografuoti raganosį.

„Dramblį Gargžduose pievoje esu fotografavęs, cirkas paleido pasiganyti, o raganosio – ne. Kieme pas žmones gyvena ir lervų yra“, – radiniu džiaugėsi E. Paplauskis.

Vabalas raganosis yra stambus vabzdys.

„Tai vienas didesnių Lietuvos vabalų. Pats didžiausias Lietuvos vabalas yra elniaragis, jis yra išnykęs. Lietuvoje tai labai reta rūšis. Įrašytas į Raudonąją knygą. O štai raganosiai yra gal trečioje vietoje pagal išraiškingumą“, – pasakojo E. Paplauskis.

Vabalo kūnas siekia nuo 2,5 iki 4 cm. Patino priešnugarėlė – su dideliu, kampuotais kraštais, kyšuliu, o galva – su stambiu, atgal lenktu, ragu.

E. Paplauskio ir L. Bimbirytės nuotr.

Patelių ragas labai trumpas ir bukas.

„Gamtos evoliucija stebina tuo, kad skirtingų rūšių gyvūnų grupių išorei gamta sugebėjo pritaikyti tą pačią detalę. Tikrieji raganosiai taip pat turi ragą, jį turi ir vabalas. Jis skirtas kautynėms“, – pastebėjo E. Paplauskis.

Raganosiai vystosi komposto bei pūvančių medžių pjuvenų krūvose.

Pietiniuose Europos rajonuose vystosi miškuose, trūnijančiuose lapuočių medžių kelmuose ir šaknyse.

Vystymosi ciklas 3–4 metai. Vabalai yra afagai – niekuo neminta, eikvoja medžiagas, kurias sukaupė būdami lervos stadijoje.

Raganosiai skraido prieblandoje, nuo birželio iki rugpjūčio.