Skraidyklėmis nufilmuoti vaizdai džiugina akį. O vystant bepiločių orlaivių technologijas jie tampa gana lengvai įperkami, tad daugelis susižavi galimybe patys pasižvalgyti iš paukščio skrydžio.

„Manome, kad bepiločių daugės. Žmonės juos perka kaip žaislus, ir kai kurie naudoja netinkamose vietose ir netinkamu būdu“, – sako policijos vadovas Markas Weibesas.

Olandų pareigūno žodžiai atspindi daugelio šalių tarnybų susirūpinimą. Tad vystantis skraidyklių technologijoms, vystomos ir kontrpriemonės. Olandai pirmieji skraidykles gaudyti apmoko baltagalvius erelius. Juk skraidykles tenka gaudyti, kai jos skraido oro uostuose, virš žmonių susibūrimų ar, pavyzdžiui, kai jomis bandoma perduoti nešulius į kalėjimų teritorijas. Joms kelią užkirsti kuriami užmetami tinklai, jas mėginama tupdyti perimant valdymą. Olandai sako, kad nors iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikima, bet aukštąsias technologijas tokia neišmani technologija, kaip paukščiai, puikiai įveikia.

„Per mokymus ereliai įrodė esantys tinkamiausi plėšrūnai skraidyklėms nutupdyti“, – tikina saugos tarnybos „Sargas iš viršaus“ vadovas Sjoerdas Hoogendoornas.

Saugos tarnyba, bendradarbiaudama su policija, moko erelius skraidykles identifikuoti kaip plėšrūnus ir juos nukauti. Išnaudojamas įgimtas gyvūnų instinktas pulti priešą. Ir ereliai tokie apdairūs, kad išvengia besisukančių propelerių ir sugeba nuvilkti juos žemyn. Plėšrūs paukščiai įpratę, kad auka priešinasi, ją sugriebia dešimtkart stipriau už žmogų. Tad ir skraidykles dažnai ne tik sustabdo, bet ir sunaikina. Ar tęsti erelių gaudytojų projektą, Nyderlandų policija turėtų apsispręsti iki metų pabaigos.

Tiesa, be privalumų, sumanymas turi ir minusų. Pavyzdžiui, neaišku, kaip plėšrus paukštis elgtųsi paleistas į misiją virš žmonių minios, ir ar tikrai negali susižaloti pats erelis, danguje galynėdamasis su skraidykle.