2018-ieji buvo ketvirti šilčiausi metai, globali vidutinė temperatūra pernai buvo vienu laipsniu aukštesnė už priešindustrinį laikotarpį ir 0,38 laipsnio didesnė už 1981-2010 metų vidurkį. Tokius duomenis trečiadienį paskelbė Ženevoje įsikūrusi Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO).

Iki šiol šilčiausi metai buvo 2016-ieji. Tada vidutinė temperatūra priešindustrinį laikmetį (1850-1900) viršijo 1,2 laipsnio. 2015-ieji ir 2017-ieji buvo vidutiniškai 1,1 laipsnio šiltesni, skelbia WMO.

Daug svarbiau už atskirų metų rodiklius yra ilgalaikė tendencija, pabrėžė organizacijos generalinis sekretorius Petteris Taalasas. 20 šilčiausių metų pasaulyje užregistruoti per praėjusius 22 metus. Tačiau šilimo mastai per praėjusius ketverius metus buvo ypatingi, konstatavo meteorologai ir paragino imtis priemonių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti. Temperatūros didėjimas esą eina koja kojon su didėjančia klimatui kenksmingų dujų koncentracija atmosferoje.

2019-ieji taip pat prasidėjo rekordinėmis temperatūromis. Australijoje sausis buvo šilčiausias nuo matavimų pradžios, o Australijos Tasmanijos valstijoje - iki šiol sausiausias. Pasitvirtino tendencija, kad karščio bangos trunka vis ilgiau - ir tai yra klimato kaitos padarinys.

Pietiniame pusrutulyje kepinant karščiams, Šiaurės Ameriką sausį užplūdo neįprastas šaltis. Šaltis JAV neprieštarauja klimato šilimui, paaiškino P. Taalasas. Arktis šyla dvigubai greičiau, ištirpo didelė dalis ledo. Ir tai daro įtaką orams ir klimatui kituose regionuose.