Norint išgauti sulą, būtina žinoti, kaip tai padaryti ir kokius leidimus reikia turėti. Kitaip galima ne tik nepagydomai sužaloti medį, bet ir sulaukti nuobaudų. Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė. Ji primena, kad, sulą leidžiantis savo reikmėms, specialių leidimų gauti nereikia.

„Privačių žemių savininkams, norintiems prisileisti sulos savo reikmėms, nereikia jokių leidimų. Tačiau, jeigu žmogus, neturintis žemės ūkio valdos, nori prisileisti sulos, jis turėtų atsiklausti privačių žemės ūkio savininkų ir gauti jų leidimą savo reikmėms įsileisti sulos“, – perspėja specialistė.

– Kokie leidimai reikalingi, norint užsiimti sulos gavyba ir prekyba?

– Norintys užsiimti šia veikla turi kreiptis į teritorines Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybas, kuriose reikia užregistruoti veiklą ir gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.

– Kokie pagrindiniai aplinkosaugos reikalavimai? Turbūt ne iš visų medžių ir ne visada galima leisti sulą, jeigu ji ir bėga.

– Iš tiesų, norintys užsiimti šia veikla, šiuo maisto tvarkymu, visais atvejais turi laikytis laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos. Dėl papildomų leidimų iš aplinkos apsaugos institucijų kreiptis nereikia.

Tačiau noriu pabrėžti, kad sulą galima leisti iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kuriuos planuojama kirsti ne vėliau kaip po penkerių metų. Jeigu medžiai nukertami per metus, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

Skylės sulai turi būti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės. Jų skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis medienoje – ne ilgesnis kaip 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, medžio žaizdą būtina užkimšti mediniu kamšiu ir užtepti sodo tepalu, kad į pažeistą vietą nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir medis nepradėtų pūti.

– Privačių miškų savininkams, leidžiantiems sulą savo reikmėms, tokių leidimų nereikia?

– Privačių žemių savininkams, norintiems prisileisti sulos savo reikmėms, nereikia jokių leidimų. Tačiau, jeigu žmogus, neturintis žemės ūkio valdos, nori prisileisti sulos, jis turėtų atsiklausti privačių žemės ūkio savininkų ir gauti jų leidimą savo reikmėms įsileisti sulos.

– Į kokius indus patartina leisti sulą, kad ji būtų kokybiška?

– Svarbu, kad, leidžiant sulą, būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į rankiniu grąžtu medyje išgręžtą skylutę rekomenduojame įstatyti medinį latakėlį, o sulą leisti į švarų stiklinį indą. Dar reikėtų pasirūpinti, kad į varvančią sulą nepatektų vabzdžių ar neprilytų lietaus, todėl indą būtina uždengti.

– Manoma, kad žmogui naudinga sula. Ar iš tikrųjų suloje rasime naudingų medžiagų, ar tai – mitas?

– Sula nuo seno mėgstama Lietuvos gyventojų. Tai – puikus, gaivinantis ir mažai kaloringas gėrimas. Jame – nemažai organinių rūgščių, taip pat – kalio, kalcio, magnio, geležies, taninų, vitaminų C ir PP, kitų vertingų mineralinių medžiagų.

Vis dėlto moksliniai tyrimai nepatvirtino, kad sula turi gydomųjų savybių. Didžiausia šio gėrimo nauda – jis puikiai malšina troškulį. Sulą geriausia gerti šviežią. Jeigu ji neišgeriama iš karto, reikėtų laikyti šaldytuve, uždarame stiklainyje. Šviežią sulą reikėtų suvartoti per dvi–tris dienas, nes ji greitai rūgsta.