Dar prieš 150 metų Charles Darwin pirmasis aprašė ūsuotakojų ypatybes, tačiau jis niekaip negalėjo suprasti, kaip veikia šių vėžiagyvių išskiriama paslaptingoji medžiaga, padedanti prisiklijuoti prie bet kokio paviršiaus. Ir tik dabar mokslininkai teigia pagaliau įminę šią mįslę.

Iš tiesų atsakymas yra labai paprastas. Ūsuotakojų vėžiagyvių lipniojo cemento slaptasis ingredientas yra mažas lašas aliejaus. Jį, prieš prisitvirtinant prie paviršiaus, išskiria šio gyvio lervos.

Aliejus išstumia vandens molekules iš tos vietos, ant kurios vėliau yra patalpinami fosfoproteininiai klijai. Anksčiau mokslininkai manė, kad minėtosios dvi medžiagos maišomos kartu, siekiant sukurti tvirtą jungtį. Tačiau dabar tapo aišku, jog aliejus ir klijai atlieka du labai skirtingus vaidmenis.

„Tai nepaprastai protingas natūralus sprendimas, siekiant įveikti barjerą besitvirtinimo prie povandeninio paviršiaus metu“, – teigia daktaras Nikas Aldred, kurio mokslinis straipsnis buvo paskelbtas „Nature Communications“ žurnale.

Pasak mokslininkų, tai pakeis mūsų požiūrį į besivystančią gamtos įkvėptų klijų technologiją. Jos dėka atsiras galimybė kurti saugius ir optimizuotus bio-vaistus, skirtus žmogaus kūno žaizdoms „užklijuoti“. O taip pat šis atradimas leis kurti efektyvesnius jūrinius dažus, kurie sumažins vėžiagyvių prisitvirtinimo prie laivų dugno ar krantinių konstrukcijų galimybes.

Jūrinės gyvybės kaupimasis ant laivo korpuso jam plaukiant smarkiai padidina pasipriešinimą. Tokiu būdu yra iššvaistoma tonos degalų. Paskaičiuota, kad dėl šios priežasties pasaulinė pramonė kasmet netenka daugiau nei 7,5 milijardų JAV dolerių.