Kai vietos nedaug

R.Ničajienė pasakoja ilgą laiką apskritai neturėjusi daržo, bet, laikui bėgant, supratusi, kad jai patiktų ne tik gaminti, bet ir pačiai užsiauginti maisto.

Tuo metu šeima kūrė savo vasarnamį Druskininkuose, tad buvo gera proga pasirūpinti ir daržu. Tik vietos tam daržui nebuvo daug, nes mieste, kitaip nei kaime, žemė gana brangi ir ją reikia protingai išnaudoti. Negana to, daržas – pačiame kurorte, tad norėjosi, kad jis būtų tvarkingas ir gražus.

"Nesu profesionali ar labai patyrusi daržininkė. Paprasčiausiai norėjau lengvai ir maloniai užsiauginti šiek tiek šviežių daržovių ir prieskonių savo šeimai, todėl galvojau, kaip padaryti, kad prižiūrint daržą reikėtų kuo mažiau dirbti ir dar liktų laiko pasidžiaugti Druskininkų malonumais. Tada ir kilo mintis įrengti pakeltas lysves", – prisimena moteris.

Dar viena priežastis, kodėl pakeltos lysvės pasirodė tinkamas sprendimas – Druskininkuose žemė labai smėlinga, joje sunkiai kas nors augtų. Bet kuriuo atveju, įrengiant daržą, būtų reikėję atsivežti jam tinkamos žemės. Pakeltoms lysvėms jos reikėjo gerokai mažiau.

Geriau – mažesnės

Nuo namo statybų buvo likę medžiagų, tad Renatos vyras Martynas daržui pats sukonstravo ir pagamino devynias pakeltas lysves.

Iš medžio skiedrų plokščių jis sukalė lysvių karkasus. Jų apačią išklojo geotekstile, kad nelįstų piktžolės ir į žemę lengvai susigertų drėgmės perteklius, o šonus – garo izoliacijos plėvele, kad pačios plokštės nepūtų. Pakeltų lysvių išorę apkalė tomis pačiomis maumedžio lentutėmis, kurių liko nuo namo apdailos, taigi pakeltos lysvės labai tinka ir dera prie namo.

Pirmųjų lysvių matmenys buvo 1,30 ir 1,30 m, o aukštis – 40 cm. Jas pagaminus beliko užpildyti kokybiška žeme ir kibti į sėjos darbus. Po kelerių metų devynių lysvių pasidarė mažai, nes norėjosi auginti  daugiau skirtingų daržovių ir prieskoninių augalų rūšių, todėl Renata vyro paprašė, kad pagamintų dar tris naujas lysves. Viena naujausių lysvių – netradicinė, apjuosianti pakeltų lysvių daržą: žemesnė, vos sprindžio aukščio, ir ilgesnė. Bet jos plotis – apie 50 cm, tad lengva prieiti iš abiejų pusių.

"Mano patarimas – nesistenkite padaryti lysvių kuo didesnio ploto, nes  bus sunku pasiekti tai, kas lysvės centre, – tiek išravėti, tiek ir kažką pasodinti", – sako pašnekovė.

Jos patirtis rodo, kad geriau turėti daugiau, bet mažesnių pakeltų lysvių. Optimalus dydis – 1,20 ir 1,20 m, aukštis – 40–50 cm. Ir svarbu neįrengti lysvių labai arti viena kitos – reikia palikti tarp jų pakankamus tarpus, kad galėtų įvažiuoti karutis.

Savo pakeltų lysvių daržą galėčiau pavadinti eksperimentiniu tinginio daržu. Visų pirma, jų priežiūra minimali, tokias lysves ir ravėti reikia žymiai rečiau.

Taupus miestiečio daržas

"Savo pakeltų lysvių daržą galėčiau pavadinti eksperimentiniu tinginio daržu, – sako Renata. – Visų pirma, jų priežiūra minimali, tokias lysves ir ravėti reikia žymiai rečiau, nes piktžolės ne taip greitai želia. O aš stengiuosi gyventi taip, kad ne aš tarnaučiau daržui, o daržas – man. Ant lysvės krašto patogu pavargus prisėsti ir net ravėti ar sėti patogiai ant jo atsisėdus. Tad pakeltos lysvės daug patogesnės už tradicinį daržą, ypač žmonėms, turintiems nugaros problemų, nes nereikia taip žemai lenktis ravint ar sėjant."

Paprašyta paminėti daugiau pakeltų lysvių pranašumų, R.Ničajienė akcentuoja patogumą, grožį, paprastumą, vietos taupymą. "Na, toks gražus, taupus miestiečio daržas", – sako pašnekovė.

Tiesa, šias lysves reikia dažniau laistyti nei įprastą daržą. Renatos šeimos šių metų projektas turėtų pradėti išspręsti ir šią problemą – įrengiama automatinė laistymo sistema, kurią galima bus valdyti nuotoliniu būdu.

Pakeltose lysvėse ji augina daug prieskoninių augalų ir įvairių daržovių, bet visokių po truputį – tiek, kad pakaktų keturių asmenų šeimai ir kad jos būtų kuo įvairesnės. Pačios užaugintas daržoves naudoja savo virtuvėje šeimos maistui.

"Kartais jas valgant net saldu pasidaro, kai žinau, kaip natūraliai ir su meile jos užaugo, – sako Renata. – Galiu tvirtinti, kad pačios užaugintos daržovės savo skoniu ne tik pranoksta parduotuvines, bet ir turguje pirktas. Vienoje mūsų pakeltoje lysvėje, kuri ne tokia aukšta, pernai pasodinome smidrų ir šiemet jau ragaujame pirmuosius savo užsiaugintus – nereikia pirkti, o tai – brangokos daržovės. Gausesnį smidrų derlių galėsime imti tik praėjus trejiems ketveriems metams po pasodinimo, nes šiems daugiamečiams augalams reikia laiko įsitvirtinti."

Svarbu gerai susiplanuoti

Kadangi ribota sodinimo vieta, o norisi daugiau įvairių augalų pasisodinti, anot R.Ničajienės, labai svarbi sėjomaina, susiplanuoti, ką po ko sėsite ar sodinsite.

Verta susidaryti planą, kurioje lysvėje, ką po kurių daržovių ir kurį mėnesį sodinsite. Pavyzdžiui, dviejose pakeltose lysvėse pasėjus ridikėlių ir nuėmus derlių, ten gali būti sodinami pomidorai – juk nepaliksi žemės dirvonuoti. Kai jų derlius baigiasi – sėjami špinatai, kad iki šalnų dar būtų galima nuimti ir šį derlių. Tad per sezoną kai kuriose pakeltose lysvėse nuimami net po keli – skirtingų daržovių – derliai.

"Nežinau, ar tą planavimą galima įvardyti kaip trūkumą – mano manymu, kiekvienas daržininkas turi planuoti, kad ir kur ką jis sodintų", – sako moteris.

Anot jos, nėra prasmės sodinti į aukštas lysves daugiamečių augalų, pavyzdžiui, smidrų, rabarbarų, nes jie duoda derlių vos šešias savaites per metus, o po to tiesiog užima vietą. Renata smidrus, rabarbarus augina savo netradicinėje žemesnėje lysvėje, o daugiamečiams augalams kompaniją palaiko visą vasarą žydinčios gėlės, kurių žiedus galima valgyti, jais puošti pyragus, tortus, – medetkos, nasturtos, agurklės, rugiagėlės.

Neverta į pakeltas lysves sodinti ir moliūgų, cukinijų, arbūzų, melionų – šie augalai iš lysvės iškeliauja, apraizgo praėjimo takus tarp lysvių.

R.Ničajienė sako, kad reikia nepamiršti ir kiekvieną pavasarį lysves papildyti žeme, kurios sumažėja raunant daržoves. Geriausia papildyti kompostu – tai nuostabus dalykas, gaunamas nemokamai iš sodo ir namų ūkio atliekų.

R.Ničajienės dvylikos pakeltų lysvių planas

* Pirmoje lysvėje auga rudenį pasodinti žieminiai česnakai, tarp jų balandį pasėjo salotų. Česnakus raus liepą ir po jų rugpjūtį sės ridikėlius bei špinatus ankstyvojo rudens derliui.

* Antroje lysvėje dabar auga rudenį pasodinti žieminiai svogūnai laiškams, tarp jų balandį pasodino špinatų, jiems pasibaigus sės salotų ir naujų svogūnų laiškams antrosios pusės vasaros derliui.

* Trečioje lysvėje nuo praėjusio sezono dar žaliuoja dvimetės petražolės, ten pat pasėjo ir naujų, kad per visą sezoną petražolių nepritrūktų, o neseniai pasodino ir lapinių kopūstų.

* Ketvirtoje lysvėje auga daugiamečiai prieskoniniai augalai: šalavijai, čiobreliai, raudonėliai, ten pat balandį dar pasėjo kalendrų.

* Penktoje lysvėje auga taip pat daugiamečiai prieskoniniai augalai: gelsvės, peletrūnai, čiobreliai, laiškiniai česnakai, ten pat balandį  pasėjo krapų.

* Šešta lysvė skirta braškėms.

* Septintoje lysvėje pasėta šparaginių pupelių vasaros derliui, po jų rugpjūtį sės ridikėlius ankstyvam rudens derliui.

* Aštuntoje lysvėje pasėta morkų, burokėlių, mangoldų vasaros derliui, po jų rugpjūčio pradžioje sės šparaginių pupelių ankstyvam rudens derliui.

* Devintoje lysvėje pasėta ridikėlių, o juos nurovusi sodins pomidorus ir bazilikus.

* Dešimtoje – didžiojoje – lysvėje neseniai pasėjo agurkus.

* Vienuoliktoje – žemesnėje ilgojoje – lysvėje auga pernai sodinti smidrai ir trys rabarbarų krūmai, tarp jų pasėta augalų valgomiems žiedams: nasturtų, rugiagėlių, agurklių, našlaičių, ramunėlių, medetkų.

* Dvyliktoje – naujoje žemesnėje – lysvėje pasėta cukinijų, melionų, arbūzų.

* Vazonuose prie lysvių visada sėjama žemaūgių žirnelių, o šalia komposto krūvos dažniausiai sodinami moliūgai.