Savaitės pradžioje  stoję vėsesni orai visus lyg ir atgaivino. Nieko nepadarysi, esame ne karščių zonos gyventojai, mums reikalingos permainos ir kaita. Tačiau labiausiai mums ir gamtai reikia lietaus ir drėgmės. Visur: miškuose, laukuose, mūsų dirvose, drėgmės jau trūksta. Kai kur vėl ėmė sekti šuliniai ir išdžiūvo kūdros. Dar nežinome, kokia bus visa ši vasara, tačiau drėgmės gali suteikti tik lietus. Daug ir smagaus lietaus...

Lietaus reikia augalams, gyvūnams. Net gandrai per tuos savo darbus visai išsimurzino  plunksnas. Kai kas čia įžvelgia visokius vasaros požymius ir ženklus. O aš manyčiau, kad paukščius gali išprausti tik lietus. Jei taip įvyks, jokių ženklų neliks.

Gandrai neturi laiko kleketuoti, nors vienas kitą visada pasveikina. Jų jaunikliai tėvų kojas baksnoja snapais ir prašo lesalo. O surinkti jo per karščius ne taip paprasta...

Ar matėte, kaip didėja varnėnų pulkai? Prieš dešimtį dienų skraidė atskiros šeimynos,  dabar kiekviename pulkelyje – dešimtys paukščių. Ir tai dar ne pabaiga... 

Ką tik lizdus paliko didžiųjų, mėlynųjų zylių vaikai. Jie kol kas priklausomi nuo tėvų ir skraido su jais, ant šakų laukia lesalo. Gebėjimas patiems sugauti vabzdžius ateina ne iš karto. Tačiau po savaitės zyliukai  jau patys nuo lapų, šakelių renka vabzdžius. Kitaip nei varnėnų, jų šeimų pulkeliai pabyra, zyliukai keliauja kas sau, o tėvai sugrįžta ieškoti vietos naujam lizdui. 

Dabar vėl išgirsime skardžius zylių patinėlių balsus, tilindžiavimą ir svirpimą. Į jų namus vėl ateina šventės.

Taigi zylėms ir kitiems paukščiams šventė. O mes LRT RADIJUJE taip pat švenčiame, nes lygiai prieš 90 metų Kaune pirmą kartą lietuviškai prabilo Lietuvos radijas. Tie garbingi 90 metų – ne tik šventė, tai daugelio kartų specialistų, diktorių, kalbininkų, žurnalistų nuoširdus darbas.

Mums smagu prisiminti ir tai, kad kitąmet laida „Gamta – visų namai“ taip pat švęs garbingą sukaktį – savo 60-metį. Mes teisėtai vadinamės seniausia, be jokių pauzių ir pertraukų gyvuojančia laida.