„Aš tiesiog kalbėjau telefonu balkone, septintame aukšte, atskrido širšė ir kalė man į ranką. Aš jos net nemačiau, nebaidžiau, netrankiau, nesivijau. Tas jų piktumas tikrai suaktyvėjęs šiais metais“, – apie savo neįprastą susidūrimą su širše pasakojo „69 danguje“ grupės narė Ingrida Martinkėnaitė.

Žinoma atlikėja įgėlimams alergiška. Vienas toks susidūrimas su širše vos nesibaigė nelaime.

„Mane labai sualergizavo, man buvo sunku kvėpuoti, visa ištinau, prireikė ir gydytojų pagalbos – tai buvo labai nemaloni situacija. Dėl to šią vasarą aš labai bijojau tų širšių“, – sakė atlikėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Alergiškiems žmonėms po įgėlimo patartina skubiai kreiptis į medikus, turėti antialerginių vaistų. Vis dėlto, greita reakcija susidūrus su širšėmis svarbi visiems. Ne kartą sugeltiems žmonėms gali nukristi spaudimas, sutrikti kvėpavimas.

„Geriausia yra įgėlimo vietą šaldyti, stengtis netrinti, nes tai gali labiau paskirstyti nuodus ir tada ilgiau skaudės, labiau niežės ir bus ilgesnis gijimo periodas“, – patarė vidaus ligų gydytoja Božena Markevič.

Akistata su širšėmis neretai įvyksta prie stalo, nes dažniausiai jas traukia saldūs patiekalai ir gėrimai.

„Pavojingiausia, kuomet yra išgeriama, nes net ir nealergiškiems žmonės įgėlimas į gomurį ar liežuvį gali sukelti mirtį“, – perspėjo gydytoja.

Rugpjūtis ir rugsėjo pradžia širšėms yra aktyviausi. Šiemet iškvietimų – kur kas daugiau.

„Mes šių metų liepos mėnesį turėjome septynis kartus daugiau iškvietimų nei praeitais. Rugpjūtis dar nesibaigė, bet irgi turime dvigubai daugiau nei praeitų metų rugpjūtį. Manau, šilti orai daro įtaką greitesniam jų kolonijų augimą“, – pastebėjo „Definzos“ paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas.

„Natūraliai dauguma Lietuvos širšių gyvena medžių uoksuose, lizdus daro uoksuose, o tų uoksų nelabai likę, nes sanitarinių kirtimų metu tokie medžiai yra iškertami. Tai, kaip ir paukščiams mes kabiname lizdus, taip širšės irgi apsigyvena arba lizduose, arba mūsų pastatuose. Rezultatas tas, kad miške tų širšių yra mažiau negu mūsų gyvenvietėse“, – aiškino Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkas daktaras Eduardas Budrys.

Tačiau tragedijų kol kas pavyko išvengti.

„Ačiū Dievui, kol kas dar negirdėjome, kad būtų labai skausmingų, bent jau mūsų klinikoje nepasitaikė. Nes praeitais ar užpraeitais metais pasitaikė tokių atvejų, kai žmogus nuo bičių, širšių arba vapsvų įgėlimo tiesiog mirė“, – pasidžiaugė pagerėjusia situacija gydytoja B. Markevič.

Ankstyvą rytą, kai jų didžioji dalis dar būna lizde, gali priėjęs tą lizdą su maišu uždengti, nuplėšti, užrišti, ir baigta.

Ekspertai akcentuoja, kad su širšėmis galima susigyventi.

„Tiesiog jos negelia, jos gelia prispaustos. Jeigu jūs ją bandysite ją griebti ar ji bus paskendusi alaus skardinėje ir jūs gerdami suspausite ją lūpomis, tuomet ji įgels. Arba prie lizdo, kur ji gina savo šeimą ir vaikus“, – pasakojo E. Budrys.

Pasiryžusiems patiems iškraustyti širšes iš namų siūloma nemosikuoti – širšės labai jautrios staigiems judesiams.

„Priėjus kažkur per 2–2,5 m prie lizdo reikia kvėpuoti po savimi, nepūsti joms savo nevalytų dantų kvapo, tai gali joms nepatikti, ir, jeigu ramiai elgsimės, galime su jomis ir selfių pasidaryti“, – šmaikštavo mokslininkas.

„Ankstyvą rytą, kai jų didžioji dalis dar būna lizde, gali priėjęs tą lizdą su maišu uždengti, nuplėšti, užrišti, ir baigta. Tačiau jei įdienoja, jau saulė aukščiau, prasideda jų skraidymas, geriau pačiam nelįsti“, – patarė „Dezinfa“ vadovas.