Lietuvoje – šiltosios rudenėlio dienos. Lietutis ir lietus, tekęs šiomis dienomis, padrėkino žemės paviršių ir suteikė viltį, kad ruduo bus toks, koks ir turi būti, – drėgnas, o svarbiausia, galintis mums padovanoti grybų.

Ne visi Europoje supranta tokius mūsų laukimus ir viltis. Daugelis tautų iš viso negrybauja. Gal ir gerai, nes grybų jie nepažįsta, nors, kaip teko įsitikinti, apie juos yra išleidę šūsnis knygų. Matyt, knygos lieka knygomis, o tik mums suprantamas grybų troškulys turi būti įgimtas. Taigi grybų dar laukiame, nes rugsėjo pradžia, orai labai šilti.

Žinoma, į girią dar nekviečiame, nes ten reikia ramybės – ten vyksta briedžių ir elnių vestuvės. Jei gyvenate toli nuo miškų, jums bus sunku suprasti, kaip atrodo pats tauriųjų elnių rujos įkarštis. Pamiškių žmonės dažniausiai jos nemato arba regi tik prieblandoje nuplaukiančius didingus žvėris.

Na o elnių balsai, tokie įvairūs, daug sakantys apie pačius žvėris, aidi nuo vakaro iki ryto. Per patį vestuvių karštį juos girdime ir dieną. Elniai į rujos vietas susirenka iš didelės teritorijos, todėl dabar galima įsivaizduoti, kiek šių žvėrių turime iš viso. Bet tikrai ne kiek jų yra šiame ar kitame miške. Spalį, rujai pasibaigus, žvėrys nutils, pasklis po toli nuo čia esančius miškus.

Briedžių ruja daug tylesnė, ne tokia pastebima – bent jau mes daugelis jos nematome ir negirdime. Po rujos žvėrys keliaus būdami ne tokie budrūs, mažiau pastabūs, išnirs keliuose ten, kur jų tikrai niekas nesitiki. Todėl jau dabar tą reikia žinoti ir kitiems priminti. Čia pat rudens lygiadienis – naktys tampa vis ilgesnės ir tamsesnės, todėl, važiuodami tamsiu paros metu, turime būti ypač atsargūs.

Gamtoje dar labai daug gyvybės: traukia paukščiai, groja vasaros žiogai, skraido laumžirgiai ir drugiai, žydi rudens augalai. Tokiu metu prisimename prieš metus mus palikusį gamtininką profesorių Ričardą Kazlauską – tikrą mokslininką, enciklopedininką, gamtos žinių platintoją, gamtosaugos propaguotoją. Visa tai, ką regime dabar, tilpo į jo žinojimą, apie tai jis rašė, kalbėjo, tai visą ilgą amžių tyrinėjo.

Penktadienį, rugsėjo 18 dieną, 14 valandą, netoli Grigiškių, prie Saidės upelio, atidengiamas skulptoriaus Sauliaus Lampicko sukurtas koplytstulpis. Idėja taip įamžinti profesoriaus R. Kazlausko atminimą gimė Neries regioniniame parke, jo direkcijoje. O šią idėją įgyvendinti padėjo Trakų miškų urėdija.

Taigi tie, kas prisimena profesorių R. Kazlauską, yra kviečiami į jo atminčiai sukurto koplytstulpio atidengimą. Primenu – rugsėjo 18 dieną, 14 valandą, prie Stirnių piliakalnio. Jei važiuosite iš Vilniaus, už Grigiškių sukite dešinėn, Stirnių kaimo link.