Išeina dar vienas spalis. Nors jį jau pavadinome šalčiausiu per daugelio metų istoriją, tačiau paskutinės mėnesio dienos, šviesios ir skaidrios, privertė į spalį pažvelgti kitaip. Šį spalį tikrai nebuvo šilta, tačiau kiekvienas, nors ir trumpas, šviesos pliūpsnis iš slėptuvių išvilioja vabzdžius. Darželio žieduose, kurie išliko per spalio šalnas, saulėtą vidudienį dar laigo drugiai, ropinėja žiedmusės, boružės ir... bitės.

Dzūkijos bitininkas Jonas Jakaitis parodė prieš keletą dienų nufilmuotą vaizdą: sodybos astrų žieduose darbavosi bitės. Būtent – darbavosi, nes jų kojelės aplipusios nektaru ir žiedadulkėmis. Taip atrodo kovo gale ar balandį dirbančios bitutės, o spalio gale tokie vaizdai labai neįprasti.

Norėdami šiltojo rudens ženklų rastume ir daugiau. Pietų Lietuvoje, pušynuose, tikrai geltonuoja žaliuokės – giliai smėlyje joms visai nešalta. Ir žiedų vienur kitur dar yra. Kad visa tai yra tik išimtys, liudija iš šiaurės pasirodęs svirbeliai. Kuoduoti, šilkaplunksniai paukščiai visada skraido pulkeliais. Skrisdami jie labai panašūs į varnėnus, todėl kartais supainiojami su jais.

Atpažinti svirbelius lengva pagal jų svirbėjimą – varpelio skardumo jų balsas skamba labai melodingai. Nutūpę svirbeliai skabo sėklas, uogas, kapsi ant šakų likusius obuolius. Kol kas tai tik pirmieji šios rūšies žvalgai. Gali būti, kad šiemet jų bus gausiau nei kitais metais.

Iš šiaurės pas mus žiemoti skrendantys paukščiai dar susitinka su vadinamaisiais vasaros paukščiais – devynbalsėmis, pečialindomis, nendrinukėmis. Taip įvyksta ne kasmet. Tiesa, iš tikrųjų šie paukščiai nežino vieni apie kitus, nes sparnuočių pasaulyje toks bendravimas sunkiai įsivaizduojamas.

Tačiau buvimas tuo pačiu metu liudija apie ypatingus pokyčius gamtoje. Ar šie pokyčiai ką nors lemia, ar jie gali būti ilgalaikiai? Ko gero, ne, nes gamtoje bet kokie pokyčiai negimsta šiaip sau. Šiltasis metų ciklas tęsiasi, paukščiai paklūsta aplinkos sąlygoms, tačiau nauji pokyčiai juos neabejotinai vers elgtis kitaip.

Iki šiandien gamtoje dar švietė ryškiosios miškų spalvos. Tačiau dabar staiga matome, kad šakos jau gerokai nupliko, o nukritusių lapų kilimas ant žemės tapo storas ir purus. Jei pūstelės vėjas, kils tikra lapų pūga. Gal ir gaila išeinančio spalvingojo rudens, bet koks gražus yra ir šis naujas vyksmas.

Po poros dienų visi pasklisime po Lietuvą. Visų Šventųjų diena ir Vėlinės sutinkamos ten, arčiau savo giminės šaknų. Keliaukite atsargiai, nes diena jau trumpa, vakarais kely gali išnirti ne tik pėstieji, bet ir žvėrys. Ir būtinai grožėkitės Lietuva. Juk ji tokia graži. Ne tik dabar, spaliui baigiantis, bet visada.