Skruzdžių kolonijos – vienos seniausių ir efektyviausių iš gyvosios gamtos bendruomenių. Šie vabzdžiai vis dar stebina mokslininkus savo unikaliomis savybės. Naujausias atradimas – skruzdėlės geba sukurti kolektyvinę savo priešų kvapų atmintį, rašo BBC.

Skruzdžių kolonijų sėkmės paslaptis glūdi chemijoje. Net ir tos pačios rūšies skruzdėlių skirtingos kolonijos turi savo unikalų kvapą. Šie vabzdžiai bendrauja ir „susikalba“ tik savo skleidžiamų kvapų pagalba.

Bent vienai skruzdėlei susikovus su priešininke iš kitos kolonijos, ji iškarto įsimena oponentės kvapą ir po kovos stengiasi jį perduoti kitoms savo kolonijos narėms, šios dar kitoms ir t.t. Taip visas skruzdėlynas sužino, kokio kvapo gentainių negalima įleisti į vidų. Tačiau visa tai mokslininkai žinojo ir ankščiau. Naujausio tyrimo tikslas – patikrinti ar jos geba „išsaugoti“ šią atmintį.

Melburno universiteto (Australija) mokslininkai tyrė tropiniuose miškuose gyvenančias „verpėjas“ (Oecophylla smaragdina). Verpėjomis jos vadinamos todėl, kad savo skruzdėlynus įsirenginėja aukštai medžiuose. Pagrindinės jų statybinės medžiagos: lapai ir lervų išskiriamas šilkas. Tokių skruzdėlių kolonijose vienu metu gyvena iki 500 tūkst. darbininkių. Jie tyčia sukiršino vieną kolonija su narėmis iš kitos ir tikrino ar šios po kurio laiko atsimins, kad tai priešai. Rezultatai apstulbino: net ir visiškai pasikeitus skruzdžių kartai, visos kolonijos narės lygiai taip pat aršiai reaguodavo į savo priešininkių kvapą. 99 kartus iš 100 jokiai skruzdėlei iš kitos kolonijos nepavyko apkvailinti skruzdžių-sargų ir prasmukti į skruzdėlyną. Svarbiausia, kad informacija tarp šimtų tūkstančių kolonijos narių pasklido nuo vienos darbininkės.

„Kolektyvinė atmintis yra nesvetima ir žmonėms. Įsivaizduokite, kad jūs esate kokios nors bendruomenės narys: tarkim futbolo komandos fanas. Savo narius jūs atpažįstate iš vienodos spalvos aprangų ir šalikų. Tad kaip apsisaugoti nuo kitos komandos šnipo? Natūralu, kad jei bent vienas jūsų klubo narys jau apie jį žino, tai papasakos kaip jį atpažinti ir kitiems. Taip žinos visi ir jei bus reikalas, ši informacija gali būti perduodama iš kartos į kartą“, - aiškino tyrimo vadovas prof. Markas Elgaras.