Senolių orų prognozės

Liaudies meteorologai spalį vadina pačiu rudeniškiausiu mėnesiu, kuriame vyrauja švilpiantys, pučiantys, kaukiantys, pilstantys vandenį ir sniego kruopomis besižarstantys orai.

"Spalį triskart mažiau saulėtų dienų nei rugpjūtį. Dažnai karaliauja rūkai, o mėnesio pabaigoje medžiai lieka stovėti, kaip sakoma, kaip mama pagimdė. Tik ąžuolai išlieka santūrūs ir neskuba demonstruoti savo nuogybių. Pagal lapų kritimą senoliai mėgino numatyti būsimus orus: jei lapai nukrinta net nepakeitę spalvos – žiema bus rami, be staigių speigų ir atlydžių. Jei medžių lapai ilgai nekrinta, ruduo neskubės užleisti vietos žiemai. Kuo staigiau medžiai numeta lapus, tuo greičiau pasibels baltoji viešnia. O jei nukrinta visi iki vieno beržų ir ąžuolų lapai – žiema bus šalta ir rūsti. Gausų sniegą žiemą pranašauja dažnos spalio miglos", – sako senolių išmintimi besidomintis kaunietis Romualdas Krajaševičius. Jis, beje, kviečia nesibaiminti šaltų spalio dienų ir anksti iškritusio sniego – tai gana lengvos, be didelių speigų žiemos ženklas.

Skurdokas spalis gamtos šventėmis. Rugpjūtį, per Baltramiejų, gražiai atsisveikinome su mus palikusiais gandrais. Spalį tą patį turėtume padaryti ir su laimės paukščiais gervėmis. Senovėje spalio 5-ąją, per patį Brigitos vardadienį, buvo švenčiamos gervių palydėtuvės.

Kada raugti kopūstus?

Daugelis daržovių jau nukeliavo į rūsius, saugyklas. Seni žmonės sakydavo: rugsėjis kvepia obuoliais, o spalis – kopūstais. Spalio pabaigoje šeimininkės pradės tvarkyti kopūstus. Norėdami žiemą mėgautis kietais raugintais kopūstais, juos reikėtų raugti danguje pasirodžius delčiai.

O štai burokėlius reikėtų raugti per jaunatį. Kalbinta buvusi kaunietė sveikos mitybos propaguotoja Danutė Kunčienė namuose kepė spalį nuimamus burokėlius. Jie buvo kepami nenulupti.

"Iš tų burokėlių galima pasigaminti puikų patiekalą. Svarbu, kad burokėlių dugnelis būtų nenupjautas – tuomet kepant sultys neišbėga. Taip iškeptus burokėlius nulupu, sutarkuoju, pridedu lauro lapelių ir gvazdikėlių. Druskos nereikia. Tą masę puode pakaitinu. Atvėsinu, įdedu jogurto, krienų, smulkiai pjaustytų svogūnų. Viską sumaišau ir dedu ant stalo", – aiškino sveikuolė.

Beje, taip paruoštus burokėlius galima atskiesti obuolių sultimis – tai labai skanu ir sveika.

Pasirengimas žiemai

Mėnesio pradžioje sodinami skiltelėmis česnakai, kad spėtų iki atšalimo išleisti šakneles, o lapelių – ne. Dalį iškastų krienų, morkų, burokėlių, porų ir kitų daržovių verta palikti lauke, užpylus žemių ar durpių sluoksniu. Tuomet galėsime jų paragauti anksti pavasarį, išėjus įšalui. Beje, verta į kelis vazonėlius pasisodinti iškastų petražolių, kad galėtume pasiskinti jų žiemą.

Šakniavaisinių salierų lapus reikia nupjauti, paliekant 1–2 cm lapkočio. Iškastų pastarnokų šakniavaisių lapai nupjaunami iki galvutės. Šakniavaisiai laikomi susluoksniuoti su smėliu.

Spalis – tinkamas metas kalkinti rūgščias dirvas, sodinti lazdynus, uogakrūmius, dekoratyvinius krūmus, spygliuočius, gyvatvores. Būtina gausiai palaistyti visžalius medžius ir krūmus, paskutinį kartą prieš žiemą nupjauti žolę, baigti sodinti tulpes.

Kaip išsaugoti kopūstus

Pasak dr. Genovaitės Visockienės, jei bobų vasara viešėtų ilgiau, o kopūstų gūžės jau būtų kietos, tai nereikėtų nuogąstauti, kad jos sutrūkinės – tereikia tvirtai rankomis suimti gūžę ir pasukinėti ją tai į vieną, tai į kitą pusę – dalis šaknų atitrūks nuo žemės.

Galima įpjauti kopūsto kotą – tuomet gūžės netrūkinės, nes negaus pakankamai maisto medžiagų ir drėgmės. Beje, nereikia baimintis dėl kopūstų net ir esant 5–6 laipsniams šalčio – apipylus kopūstų gūžes šaltu vandeniu, iki vakaro jos atsigaus ir tiks raugti.

Žiemą kopūstus reikėtų laikyti išrautus su šaknimis ir pakabintus kotais į viršų. Tiesa, gūžės žiemą kartais pajuoduoja ir pradeda pūti. Tai ne todėl, kad apšalo, o dėl bakterinės dėmėtligės, kurios sukėlėjai žiemoja dirvoje ant augalų liekanų. Šią ligą platina vabzdžiai ir augalų kenkėjai, todėl nuimant kopūstus, reikia išrauti juos su šaknimis ir pašalinti likusius ant dirvos lapus. Taip išlaikysime mažiau apkrėstą dirvą.

Rudeninis tręšimas

Pasak dr. G.Visockienės, burokėliai, morkos ir kopūstai labai nualina dirvą, todėl prieš rudeninį jos dirbimą reikia patręšti kalio chloridu ir superfosfatu. Tačiau geriausia trąša daržovėms – perpuvęs mėšlas ir kompostas, papildantys dirvą maisto medžiagomis, pagerinantys jos struktūrą bei oro ir vandens, temperatūros režimą. Iškratytą mėšlą reikia nedelsiant apkasti 22–24 cm. Verta žinoti, kad kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje, be pagrindinių maisto medžiagų, yra visų augalams reikalingų mikroelementų, gali pakeisti mėšlą tik puriose, geros struktūros dirvose.

Perpuvusiu mėšlu dirvą galima tręšti ir pavasarį, o šviežiu – tik rudenį. Pastarasis mėšlas tinka tik agurkams, salierams, krapams, griežčiams, o kitoms daržovėms – žalingas. Pavyzdžiui, šviežiu mėšlu (ypač – kiaulių) patręštoje dirvoje auga rauplėtos bulvės.