Lietingi orai sraigėms patinka – atkutusios po žiemos miego jos lenda iš savo slėptuvių.

Lietuvoje vynuogines sraiges, kaip nustato aplinkos ministro patvirtintos vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės, leidžiama rinkti ir supirkti nuo jų vegetacijos pradžios iki liepos 1 dienos. Tačiau ne visas iš eilės, o tik ne mažesnio kaip 28 mm kiauto skersmens. Vynuogines sraiges draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose. Rinkėjai sraiges turėtų dėti į tinklinius, o ne į plastikinius maišus. Neretai plastikiniuose maišuose jie sraiges laiko kelias dienas ar net savaitę, kol nugabena supirkėjams. Pasitaiko, kad ilgai laikytos tokiuose maišuose jos jau nebetinkamos naudoti, ir supirkėjai jų nepriima. Todėl rinkėjai, neturėdami kur jų dėti, tiesiog išverčia pamiškėse.

Aplinkosaugininkai primena, kad už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos gali būti skiriama nuo 57 iki 115 eurų bauda.

Vynuoginės sraigės į Lietuvą buvo atvežtos daugiau kaip prieš du šimtus metų iš Vakarų Europos ir įkurdintos prie dvarų buvusiuose parkuose. Ilgainiui jos paplito visoje šalies teritorijoje. Vynuoginių sraigių išteklius aktyviai pradėjome naudoti maždaug prieš 20 metų, tačiau beveik visos surinktos sraigės yra eksportuojamos. Lietuvoje per metus, priklausomai nuo sezono, surenkama apie 600-700 tonų sraigių.